Metai Juozui Keliuočiui Rokiškio krašte

Tikriausiai neapsiriksiu teigdama, kad „Naujoji Romuva“ neįsivaizduojama be Juozo Keliuočio. Lygiai taip pat kaip ir Juozas Keliuotis neįsivaizduojamas be „Naujosios Romuvos“. Žurnalistikos tėvu tituluojamas J. Keliuotis buvo šio žurnalo steigėjas, leidėjas bei redaktorius.

Šių dviejų Lietuvos kultūros reiškinių svarbą galima pailiustruoti išeivijos poeto Stasio Santvaro žodžiais: „Norėdami „Naująją Romuvą“ trumpai apibūdinti, neabejotinai galime tarti, kad ir savo dailiu formatu, ir estetišku pavidalu, ir prasmingu turiniu žurnalas buvo Vakarų kultūros atspindys gerąja tų žodžių prasme, netgi kai kuriuo požiūriu – provakarietinis leidinys. Ir tai plieskė gaivia šviesa anuometiniame mūsų kultūros ir visuomenės gyvenime. Tos šviesos įžiebime slypi visi didieji „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus nuopelnai“¹.

Kilme rokiškėnas, bet visa savo įvairiapuse kultūrine veikla Juozas Keliuotis – pasaulio pilietis, labiau žinomas didmiesčiuose, nei provincijoje. Gimęs prieš 120 metų – 1902 m. rugsėjo 4 d. – Joniškio vienkiemyje Rokiškio rajone, atkakliai mokslų siekęs Rokiškio pradžios mokykloje, Rokiškio, Biržų bei Panevėžio gimnazijose, sėkmingai baigęs studijas Kauno universitete, studijavęs meną, literatūrą, filosofiją, žurnalistiką ir sociologiją Sorbonos universitete Paryžiuje.

Nepaisant to, kad didžioji šio žymaus žmogaus gyvenimo dalis prabėgo toli nuo gimtojo krašto, Rokiškio kraštas turėjo nemenką indėlį jo asmenybės formavimuisi. Apie tai rašo panevėžietis Juozas Brazauskas savo biografinėje apybraižoje „Juozo Keliuočio drama“, skirtoje Juozo Keliuočio 115-osioms gimimo metinėms: „Rokiškyje praleisti treji metai (1919–1921) buvo reikšmingiausi ir lemtingiausi Juozo Keliuočio gyvenime. Čia pabudo visos intelektualios, emocinės galios ir gavo progą reikštis. Čia susiformavo atvira, pažangi ir humanistinė krikščioniška pasaulėžiūra. Čia išmoko bendrauti su įvairių pažiūrų žmonėmis. Čia įgijo pirmuosius organizacinio ir visuomeninio darbo įgūdžius. Čia pradėjo bendradarbiauti su Kauno spauda. Taigi tuo metu susiformavo pagrindiniai Juozo Keliuočio gyvenimo, asmenybės, charakterio ir veiklos pagrindai, kurie nulėmė tolesnį jo gyvenimą…²“

Tais pačiais 2002-aisiais metais paminėtas Juozo Keliuočio 100-ųjų gimimo metinių jubiliejus, Rokiškio krašto muziejuje surengus mokslinę konferenciją „Brolių Juozo ir Alfonso Keliuočių kūrybinis palikimas“ ir atskiru leidiniu išleidus pranešimų medžiagą.³  Tą pačią dieną brolių Keliuočių gimtinėje, Joniškio kaime, atidengta atminimo lenta su įrašu „ŠIAME NAME 1902 m. GIMĖ ŽURNALISTAS, ŽURNALO „NAUJOJI ROMUVA“ ĮKŪRĖJAS IR REDAKTORIUS, RAŠYTOJAS, VERTĖJAS JUOZAS KELIUOTIS. 1911 m. GIMĖ POETAS, ŽURNALO „NAUJOJI ROMUVA“ SEKRETORIUS ALFONSAS KELIUOTIS“, kurios autorius – tautodailininkas Rimantas Naprys. Išlikusi Keliuočių tėviškė ir iki šiol, tiesa, gerokai pasikeitusi, joje šeimininkauja nauji šeimininkai, tačiau džiugu, kad Keliuočių dvasia čia vis dar gyva. 2021 m. rudenį praūžę vėjai įsisuko ir į šią sodybą: vėjas nepagailėjo šimtamečio uosio, kurį dar paauglystėje pasodino Alfonsas Keliuotis. Viešoji biblioteka, direktorės Alicijos Matiukienės iniciatyva, pasodino naują uosiuką, atkeliavusį iš pasienio su Latvija, iš Ažušilių vienkiemio.

Bibliotekos projektinę veiklą vykdant kraštotyros linkme, numatyta konferencijas šios išskirtinės asmenybės atminimui rengti kas penkis metus, minint jo jubiliejines metines. Tokiu būdu sulaukta daugybės pranešėjų iš įvairių Lietuvos vietų. Tai ir filosofai Romualdas Ozolas, dr. Arvydas Juozaitis, rašytojas Vytautas Girdzijauskas, publicistas, literatūrologas Viktoras Alekna, žurnalistas, profesorius, dr. Andrius Vaišnys, tuometinis „Naujosios Romuvos“ žurnalo vyr. redaktorius Andrius Konickis, J. Tumo-Vaižganto memorialinio muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, panevėžietis pedagogas Vytautas Baliūnas, Jolita Steponaitienė ir Teresa Mackevič iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Angelė Mikelinskaitė iš Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir kt. Istorinė konferencija vyko 2007 m., minint Juozo Keliuočio 105-ąsias gimimo metines. Tą dieną išsipildė Rokiškio viešosios bibliotekos darbuotojų svajonė vadintis Juozo Keliuočio vardu. Tąkart Rokiškio rajono savivaldybės meras Rimantas Velykis įteikė bibliotekos direktorei Alicijai Matiukienei Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą ir naują įstaigos iškabą, kuri buvo pritvirtinta prie bibliotekos pastato sienos, nuo šiol bylojančios apie bibliotekai suteiktą vardą.

JUOZO IR ALFONSO KELIUOČIŲ PALIKIMO STUDIJŲ CENTRAS

Dar 2004 m. tęsiant brolių Keliuočių atminimo įamžinimo veiklą, Viešojoje bibliotekoje įkurtas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras su nuolat veikiančia ekspozicija, kur sukaupta nemažai Juozo Keliuočio palikimo: rankraščiai, keletas laiškų, nuotraukų kopijos, jo versti kūriniai, išleisti atskirais leidiniais bei publikuoti periodiniuose leidiniuose. Didelę ekspozicijos dalį sudaro brangiausias Juozo Keliuočio turtas – knygos įvairiomis užsienio kalbomis. 2005 m. lapkričio 8 d. Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras įregistruotas kaip nevyriausybinė organizacija. Centro pirmininke išrinkta Alicija Matiukienė.

Iš pradžių ši ekspozicija kukliai glaudėsi bibliotekos vestibiulyje, o po bibliotekos renovacijos centrui atiteko atskiras, erdvus kambarys. Pasitinkant Juozo Keliuočio 120-ąsias gimimo metines, šis centras papildytas vertingais eksponatais: Juozo brolio Alfonso dukros Rasa ir Aušra padovanojo dalį jo palikimo. Tokiu būdu čia vietą surado istorinis rašomasis stalas, kuris stovėjo „Naujosios Romuvos“ redakcijoje, paskui – jo bute Antakalnyje. Atkeliavo čia ir senasis radijas, prie kurio, kaip teigė dukterėčia Rasa, „priglaudęs ausį sovietmečiu jis gaudydavo „Amerikos balsą“.⁴  Radijas turi ir patefoną, kur sukosi Keliuočio unikalios klasikinės muzikos kolekcijos vinilo plokštelės. Džiugu, kad pavyko suremontuoti ir atgaivinti patefoną, todėl čia bus galima pasiklausyti Keliuočio pamėgtų plokštelių, kurių net 162 taip pat dovanojo dukterėčios. Yra čia jam labai svarbi ir mėgstama plokštelė su žymaus vokiečių kompozitoriaus Paulo Hindemitho simfonija. Unikali ši plokštelių kolekcija tuo, kad didžioji jų dalis gauta iš užsienio, kas sovietmečiu buvo sunkiai įmanoma ir rizikinga.

Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro sienas papuošė ir Juozo Keliuočio portretai. Vienas jų – Vytauto Ciplijausko tapytas. Centre savo vietą surado ir J. Keliuočio biustas bei istorinė jo draugų menininkų išdrožinėta lazda, su kuria jis paskutiniaisiais gyvenimo metais jau nesiskyrė. Dar vienas unikalus eksponatas – jo jaunystės akinukai, nors jau ir be vieno stiklo. Be abejonės, čia ir žurnalo „Naujoji Romuva“ egzemplioriai.

Įvairiapusė Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro veikla. Projektinės veiklos dėka 2006 m. atgaivinta Rokiškio kraštui svarbaus kultūros leidinio „Prie Nemunėlio“ leidyba. Tradiciška, kad šio žurnalo pirmtakas laikraštis „Prie Nemunėlio“, leistas 1989–1997 metais, glaudžiai siejasi su Keliuočių vardu. Pirmasis jo redaktorius buvo poetas ir pedagogas Alfonsas Keliuotis, žurnalistinę patirtį įgijęs 1931–1940 metais brolio Juozo redaguojamoje „Naujojoje Romuvoje“. Viešosios bibliotekos direktorės ir šio Centro pirmininkės Alicijos Matiukienės iniciatyva jis atgimė jau kaip Rokiškio krašto kultūros žurnalas „Prie Nemunėlio“. Tai krašto kultūros paveldą bei nūdienos kultūros reiškinius atspindintis periodinis leidinys, leidžiamas du kartus per metus. Šio leidinio atgaivinimas taip pat siejamas su Juozo Keliuočio žurnalo „Naujoji Romuva“ įsteigimo 75-mečiu ir tuometinio laikraščio „Prie Nemunėlio“ redaktoriaus Alfonso Keliuočio 95-osiomis gimimo metinėmis.

Populiarinant Centro veiklą, išleisti net 2 informaciniai leidiniai „Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras“ – 2007⁵  ir 2014⁶  metais. Juose atsispindi ryškūs kultūros paveldo išsaugojimui skirti renginiai, edukacinės programos, projektinė, leidybinė veikla, kurioje dalyvauja įvairių Lietuvos regionų kultūros ir meno žmonės, kraštiečiai, literatai, pedagogai, dailininkai, fotografai ir t. t.

Vienas reikšmingesnių projektų – „Sėlių kultūra virtualioje erdvėje“ – tęstinis dokumentų skaitmeninimo, žurnalo „Prie Nemunėlio“ sklaidos internete projektas, iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Įgyvendinant projektą, tapo prieinamas centro internetinis puslapis www.keliuociucentras.rvb.lt. Vykdytas ir tęstinis kultūrinės edukacijos, skaitymo skatinimo, kultūros renginių organizavimui skirtas projektas „Naujosios Romuvos skaitymai“, iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

Dar 2019 metais kviesta aktyviai dalyvauti edukaciniame užsiėmime „Virtuali pažintis su Juozu Keliuočiu“, atsakant į klausimus apie šią išskirtinę asmenybę. Jubiliejiniams – 2022-iesiems – metams Centro pirmininkė Alicija Matiukienė parengė „Prancūziškasis motyvas Juozo Keliuočio kultūriniame palikime“.

KELIUOTIŠKOS JUOZINĖS

Kaip prisimena rašytojas Vytautas Girdzijauskas: „Patys didžiausi būriai, žinoma, susirinkdavo kovo mėnesį per Juozines. Jis (Juozas) skelbdavo garsiai, kad svečius priimąs savaitę prieš ir savaitę po Juozinių. Tame ankštame kambarėlyje tada vykdavo tikros metinės konferencijos, čia galėjai sutikti žymių mokslininkų (Vytautą Kubilių), garsių rašytojų (Romualdą Lankauską), vyresnių ir jaunesnių dailininkų (Vaidotą Žuką, jo ir paveikslas nutapytas kabėjo koridoriuje, nes kambaryje sienos buvo užimtos prieškario didžiųjų – Kalpoko, Mackevičiaus ir kt. drobėmis...)“⁷

Nuo 2006 metų, bendradarbiaujant su žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcija bei „Naujosios Romuvos“ fondu, pradėtas organizuoti kultūros ir meno pažinimo festivalis „Keliuotiškos Juozinės“, pratęsiantis legendinių Keliuočio vardinių tradicijas. Nuo šiol draugystė su naujaromuviečiais nebenutrūko, o vyr. redaktorius Andrius Konickis tapo nuolatiniu šių bendrų renginių dalyviu bei svečiu. Liūdna, kad Andrius išėjo per anksti, ir paskutiniųjų metų Keliuotiškos Juozinės vyko jau be jo...

Šių renginių metu pristatomi leidiniai, vyksta naujų knygų sutiktuvės, diskusijos ir netgi spektakliai. Netrūko čia ir literatūrinių-muzikinių kompozicijų, atliekamų profesionalių atlikėjų. 2006 m. vyko konferencija-diskusija „Į Europą su savo rakandais“, kurioje dalyvavo filosofas Romualdas Ozolas, dailininkas Viktoras Binkis, kompozitorius Darius Zdanovičius, kompozitorius ir poetas Alvydas Jegelevičius, žurnalo „Naujoji Romuva“ vyr. redaktorius Andrius Konickis. Aktorė Birutė Marcinkevičiūtė parodė monospektaklį „Poetė“ pagal Salomėjos Nėries eilėraščius ir dienoraščių ištraukas. Sekančiais – 2007 – metais vyko diskusija „Lietuva tarp Rytų ir Vakarų“, o dalyvavo čia muzikologė Daiva Tamošaitytė, poetas, prozininkas Robertas Kundrotas, solistė Skaidra Jančaitė ir Andrius Konickis. 2008 m. Keliuotis prisimintas su žurnalų „Metai“ bei „Naujoji Romuva“ redakcijų atstovais. Čia svečiavosi „Metų“ vyr. redaktorius Danielius Mušinskas, filosofė Jūratė Baranova.

Savo naujausius leidinius pristatė tiek kraštiečiai, tiek kiti autoriai. 2010 m. pristatyta kraštietės Elenos Kurklietytės knyga „Šešėlių verpėja“, 2013 m. – filosofo, dr. Arvydo Juozaičio pjesių knyga „Gyvųjų teatras“. 2014 m. Rokiškyje svečiavosi ir savo poezijos knygą „Dainuojančiuose šuliniuose“ pristatė J. Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, atvykęs kartu su bardu Kazimieru Jakučiu-Pagulbiu. 2019 m. surengtas panevėžiečio Juozo Brazausko biografinių apybraižų apie A. Strazdą, J. Biliūną, A. Dambrauską, A. Jakštą, K. Binkį knygos „Mano kelias“ pristatymas, kuriame dalyvavo ir pats autorius.

2012-ųjų metų Keliuotiškas Juozines paįvairino kraštietis rašytojas, scenaristas Rimantas Šavelis, atvykęs kartu su literatūrologu, prof. Petru Bražėnu ir aktoriumi Vladu Radvilavičiumi. 2016 m. aktorė Olita Dautartaitė atliko literatūrinę-teatrinę programą „Keliuotiškų Juozinių pavasarinis dvelksmas“. Sekančiais – 2017-aisiais – metais šią tradiciją pratęsė kraštietis Šiaulių dramos teatro aktorius ir režisierius Vladas Baranauskas, rokiškėnams atvežęs monospektaklį „Akių sunka“ apie vyskupą, poetą Antaną Baranauską. Na o 2020-aisiais aktoriai Agnė ir Giedrius Arbačiauskai pristatė poezijos ir muzikos programą „Dar penkios minutės nakties...“

Netradiciškai Juozinės minėtos 2018 m. Tą dieną bibliotekoje apsilankę Juozai ir Juozapotos sulaukė dovanėlių, o neturintiems skaitytojo pažymėjimo jis buvo dovanojamas.

LITERATŪRINĖ JUOZO KELIUOČIO PREMIJA

Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras yra ir literatūrinės Juozo Keliuočio premijos steigėjas bei pagrindinis finansuotojas. Ši premija teikiama nuo 2006 m. už reikšmingus poezijos, prozos, literatūros kritikos, vertimų, publicistikos, Juozo Keliuočio kūrybos nagrinėjimo ir kitus originalius, prasmingus kūrybinius darbus, tęsiančius Juozo Keliuočio diegtų kultūrinių vertybių ir tradicijų aktualizavimą bei sklaidą. Premija teikiama kiekvienais metais, minint Juozo Keliuočio gimtadienį, o pretendentus jai gauti teikia visuomeninės organizacijos, leidyklos, pavieniai asmenys ir pan.

Pirmąja literatūrine Juozo Keliuočio premija už kūrybines studijas, žurnalo „Naujoji Romuva“ koncepcijos kūrimą ir Juozo Keliuočio diegtų kultūrinių vertybių, tradicijų tęstinumą, aktualizavimą ir sklaidą apdovanotas žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius šviesios atminties Andrius Konickis. Per 2006–2021 m. laikotarpį buvo įteikta penkiolika premijų, o jos laureatais tapo ne tik Rokiškio kraštui, bet ir visai Lietuvai svarbūs žmonės: rašytojai Vanda Juknaitė, Vaidotas Daunys (po mirties), Vytautas Girdzijauskas, Arvydas Juozaitis, fotomenininkai Rimantas Dichavičius, Albinas Kuliešis, kraštotyrininkas Venantas Mačiekus, literatūrologas Vitas Areška, vertėja Diana Bučiūtė, teatro režisieriai Gytis Padegimas, Jonas Buziliauskas, aktoriai Virginija Kochanskytė ir Ferdinandas Jakšys, kultūros veikėja Dalia Poškienė. Premijos laureatai apdovanoti piniginėmis premijomis, diplomais ir unikaliais suvenyrais – tautodailininkų medžio drožiniais. Drožinys kiekvienais metais kitoks, todėl susikūrė jau J. Keliuočio literatūrinės premijos unikalių autorinių darbų galerija. Šių darbų autoriai – Arūnas Augutis, Vidmantas Zakarka, Romualdas Kaminskas, Gintaras Varnas.

Siekiant priartinti informaciją prie šiuolaikinio vartotojo, nutarta rengti šios premijos laureatų pristatymus virtualioje erdvėje – bibliotekos socialiniuose tinkluose. Tokiu būdu pristatyti jau aktorius ir režisierius Ferdinandas Jakšys bei režisierius Jonas Buziliauskas. Na, o savotiška dovana Juozo Keliuočio 120-osioms gimimo metinėms tapo Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro išleistas informacinis leidinys „Juozo Keliuočio literatūrinės premijos laureatai“⁸, pristatantis visų kūrėjų biografijas, kūrybines bibliografijas bei svarbesnius informacijos apie juos šaltinius. Leidinio leidybą finansavo Rokiškio rajono savivaldybė bei kultūros mecenatas, Rokiškio krašto garbės pilietis, fotomenininkas Jonas Dovydėnas.

ATMINTIES SIENA ROKIŠKYJE

2019 m. Rokiškiui tapus Lietuvos kultūros sostine, o taip pat Lietuvai švenčiant šimtmetį, projekto „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė“ koordinatorei Irenai Matelienei kilo mintis įamžinti krašto šviesiausias asmenybes, formavusias Rokiškio kultūrinį veidą. „Istorikai, architektai, bibliotekininkai, Kultūros centro atstovai sprendė, kokius žmones reikėtų įamžinti ir atrinko juos iš daugiau nei šimto pasiūlytų.“⁹

Būta įvairių siūlymų, tačiau buvo nuspręsta Rokiškio kultūros centro sieną papuošti įdomiais akcentais: mėlynų namų siluetų fone tarsi langai šviečia atminimo lentelės, skirtos žymiems rokiškėnams – kultūros veikėjams. Įdomu tai, kad dailininkų sukurtos lentelės yra visiškai skirtingos ir atspindi konkrečią asmenybę. Rajono bibliotekininkų siūlymu kraštietis dailininkas Arvydas Bagdonas šioje sienoje paliko Juozo ir Alfonso Keliuočių atminimo ženklus.

ATMINTIES SIENA ROKIŠKYJE

JUBILIEJINIAI – 2022-IEJI – METAI Jubiliejiniai metai sutikti gražia iniciatyva, pristatant Juozą Keliuotį 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje vasario 24–27 d., kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Lankytojai turėjo galimybę Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos stende susipažinti su šia iškilia asmenybe stendinėje parodoje. Keliuočio atminimo įamžinimui išleisti leidiniai taip pat surado čia savo vietą. Tai rokiškėnų bibliotekininkų 2014 m. parengta ir išleista bibliografijos rodyklė „Juozas Keliuotis, 1902–1983“¹⁰, kurioje stengtasi surinkti kuo pilnesnę ir išsamesnę informaciją apie jo publikacijas periodiniuose ir kitokio pobūdžio leidiniuose. Čia suregistruotos jo 1923–2014 m. publikacijos, pateikiami trumpi jo gyvenimo bei veiklos faktai. Lankytojų dėmesiui buvo pateikti ir jau minėti informaciniai leidiniai „Juozo Keliuočio literatūrinės premijos laureatai“, „Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras“, konferencijos „Brolių Juozo ir Alfonso Keliuočių kūrybinis palikimas“ medžiaga.

Keliuotiškos Juozinės šįkart įgavo kitokį atspalvį: jos buvo su prancūzišku muzikiniu ir literatūriniu akcentu ir įsiliejo į Tarptautinės frankofonijos dienos minėjimą Lietuvoje. Tąkart vyko sonatų vakaras „Prancūziški sąskambiai“, kurio metu skambėjo prancūzų kompozitorių C. Saint-Saens, F. Poulenc, C. Debussy, G. Piernė ir L. Bernsteino (JAV) kūriniai, o juos atliko Marija Mirovska (fortepijonas), Rimvydas Savickas (klarnetas). Po to Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė Alicija Matiukienė pakvietė į edukaciją „Prancūziškasis motyvas Juozo Keliuočio kultūriniame palikime“.

Gedulo ir vilties diena birželio 14-oji Rokiškyje minėta daugybe įvairių renginių. Vienas tokių renginių vyko ir Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje. Tai dokumentinė istorija „Juozo Keliuočio tremtis“, kurios metu bandėme atskleisti dviejų Juozo tremčių faktus ir išgyvenimus, remiantis jo paties atsiminimais. Klausytasi ir jau minėtos legendinės Juozo mėgstamos vinilinės plokštelės su Paulo Hindemitho simfonija.

Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras jubiliejinius metus pasitiko, vykdydamas du projektus: pirmuoju tęsiama krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ leidyba, aktualizuojant J. Keliuočio gyvenimo tiesų ir vertybių sklaidą, antruoju – skelbiamas skaitmeninis turinys internetinės žiniasklaidos priemonėse. Mus pasiekė ir dar viena džiugi žinia, kad Lietuvos kultūros tarybos finansavimas skirtas ir bendram trijų palikimų studijų centrų, dirbančių Panevėžio regione, projektui „Tinklalapio „5 kultūros asmenybės“ sukūrimas ir įveiklinimas”. Įgyvendinant šį projektą Rokiškio Juozo ir Alfonso Keliuočių, Biržų Jono ir Adolfo Mekų, Panevėžio Juozo Miltinio palikimo studijų centrai sukurs interaktyvią kultūrinės medijos svetainę, skirtą šių penkių asmenybių gyvenimo, veiklos, kūrybos sklaidai.

Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos socialiniuose tinkluose paskelbta ir bibliotekininkų parengta virtuali viktorina, kviečianti prisiminti Lietuvos žurnalistą, redaktorių, rašytoją, vertėją Juozą Keliuotį ir pabandyti atsakyti į viktorinos „Juozas Keliuotis“ klausimus.

O svarbiausias įvykis, užbaigiant jubiliejinius Juozo Keliuočio metus, bus rugsėjį vyksianti konferencija-diskusijų forumas „Juozo Keliuočio idėjos šiuolaikinėje žurnalistikoje“. Finansiniai šio renginio rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba bei Rokiškio rajono savivaldybė, projekto partneriai – Rokiškio jaunimo organizacijų sąjunga „Apvalus stalas“, UAB „Gimtasis Rokiškis“, Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras, Lietuvos žurnalistikos centras bei „Naujosios Romuvos“ fondas. Konferencijos pranešėjai – žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Andrius Vaišnys, kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ ir kultūrinio gyvenimo žurnalo jaunimui „Pašvaistė“ vyr. redaktorė Audronė Daugnorienė, nepriklausoma žurnalistė Lina Dūdaitė-Kralikienė, Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos bibliotekos vedėja, literatė Reda Kiselytė, Juozo Miltinio palikimo studijų centro vyr. bibliotekininkė Angelė Mikelinskaitė. Tradiciškai bus paskelbtas ir apdovanotas 16-osios literatūrinės Juozo Keliuočio premijos laureatas, tuo pačiu pratęsiant šios ryškios asmenybės atminimo įamžinimo veiklas.

Rita Viskaitienė

Rokiškio rajono savivaldybės

Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos

Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja

Publikuota 2022 12 11

¹ Santvaras Stasys. Pluoštelis minčių apie Juozą Keliuotį // Aidai. 1983, Nr. 5, p. 308.

² Brazauskas Juozas. Juozo Keliuočio drama. – Vilnius: Margi raštai, 2017. – P. 19.

³ Brolių Juozo ir Alfonso Keliuočių kūrybinis palikimas: mokslinės konferencijos medžiaga / [Rokiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. – [Rokiškis: Rokiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka], 2002. – 76, [1] p.

⁴ Milaknienė Reda. Juozo Keliuočio metai // Gimtasis Rokiškis. 2022, vasario 12, p. 7.

⁵ Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras: informacinis leidinys / sudarė Rita Viskaitienė, Daiva Vilkickienė. – [Ukmergė]: Valdo leidykla, 2007. – 8 p.

⁶ Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras: [informacinis leidinys] / sudarytoja Alicija Matiukienė. – Rokiškis, 2014. – 36, [2] p.

⁷ Girdzijauskas Vytautas. Juozas Keliuotis buityje ir tremtyje // Brolių Juozo ir Alfonso Keliuočių kūrybinis palikimas: Mokslinė konferencija 2002. – [Rokiškis], 2002 – P. 14.

⁸ Juozo Keliuočio literatūrinės premijos laureatai: [biobibliografinis leidinys] / [sudarytojos Alicija Matiukienė, Rita Viskaitienė, Audronė Tupalskienė]. – Vilnius: Margi raštai, [2021]. – 504 p.

⁹ Milaknienė Reda. Atminties siena toliau bus pildoma // Gimtasis Rokiškis. 2022, balandžio 30, p. 7.

¹⁰ Juozas Keliuotis, 1902–1983 : bibliografijos rodyklė / sudarė: Audronė Tupalskienė, Rita Viskaitienė. – Vilnius: Margi raštai, 2014. – 215, [1] p.