Krašto garbės piliečiai

Vytautas Gužas - KArdas

Gimė 1920 m sausio 2 d. Rokiškio apskrities Sičiūnų kaime Romualdo Gužo ir Karolinos Čepukaitės-Gužienės šeimoje. Vytautas buvo antrasis vaikas, bet pirmasis sūnus. Vėliau vienas po kito gimė dar septyni vaikai.

Vytautas Gužas pirmuosius mokslus ėjo Maželių kaimo mokykloje. Po to dar du metus mokėsi Pandėlio  šešiaklasėje mokykloje, į kurią kasdien pėsčiomis pirmyn ir atgal keliaudavo po 7 kilometrus. Mokėsi Vytautas labai gerai, buvo darbštus, drausmingas, tvarkingas. Aplinkinių kaimų gyventojai negalėjo atsistebėti jo ištverme bei ryžtu. 1936-1939 m. mokėsi Salų žemės ūkio mokykloje. Vytautas pienininkystės specialybės. Pasak  artimųjų, jis turėjo jautrią širdį, bet vadovaudavosi protu, o ne jausmais. Mėgo meną ir muziką, turėjo gražaus tembro balsą ir mėgo dainuoti liaudies dainas. Baigęs Salų žemės ūkio mokyklą, dirbo Ukmergės aps. Taujėnų pieninėje.

1940 m. jį pasiuntė tobulintis buhalterijos žinių į netoli Kauno esančią Fredos sodininkystės mokyklą. Lietuva tuo metu jau buvo bolševikų okupuota, todėl Vytautas, skatinamas patriotiškų jausmų, įsijungė į Lietuvos aktyvistų fronto organizaciją. Kaune  dalyvavo 1941 metų sukilime. Vėliau grįžo tęsti darbo Taujėnų pieninėje, savanoriu įstojo į generolo Plechavičiaus armiją, o artėjant antrajai bolševikų okupacijai, iš Taujėnų dviračiu grįžo į Sičiūnus ir 1944 metų  vasarą kartu su frontu per Liepojos uostą traukėsi į vakarus, bet Vokietijoje  pateko į sovietų nelaisvę. 1944 m. rudenį vežamas į Rusiją gyvuliame vagone,  kartu su kitais bendražygiais suorganizavo pabėgimą Tauragės apylinkėse ir, būdamas 24 metų, pradėjo partizaninę veiklą.

Ryžtingas, tvirtos valios, gilaus patriotizmo kupinas Vytautas greitai tapo autoritetu visiems partizanams, buvo paskirtas Kęstučio apygardos štabo būrio vadu, 1947 m. gegužės 28 d. BDPS prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis ir 1948 metų gegužės 3 dieną, įkūrus Vakarų Lietuvos( Jūros) partizanų sritį, paskirtas jos štabo viršininku.

1947 m. rugsėjo 8 d. netoli Kryžkalnio vykusiame Kęstučio apygardos ir Savanorių rinktinės vadovybės susitikime dalyvavo įkuriant Prisikėlimo apygardą. 1947-1948 m. - Kęstučio apygardos štabo operatyvinio skyriaus viršininkas. 1948 m. gegužės 5 d. įkūrus 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime ( Radviliškio r.), kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), kartu su kitais partizanų vadais Minaičių kaime pasirašė LLKS Tarybos vasario 16 d. Deklaraciją ir priėmė svarbiausius naujosios organizacijos dokumentus. LLKS Tarybos narys.

Sunkiose ir atkakliose kovose jis keletą kartų buvo sužeistas. Nuo nepriteklių kupino gyvenimo susirgo džiova, tačiau buvo pilnas jėgų ir pasitikėjimo toliau tęsti kovą dėl tėvynės laisvės iki mirties -  1949 m. birželio 11 dienos, kai išdaviko įskųstas, žuvo  Eržvilko valsčiuje Smaidrių kaime ( Jurbarko apskr.).

1949 m. birželio 16 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu Vytautas Gužas-Kardas apdovanotas 2-ojo laipsnio laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties), o 1998 m. lapkričio 18 d. Lietuvos respublikos Prezidento dekretu - Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties). Vytautui Gužui (po mirties)