Krašto garbės piliečiai

Leonardas Grigonis - Užpalis

1905 12 14 - 1950 07 22

Gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Rokiškio valsčiaus Pužonių kaime Izidoriaus Grigonio ir Marijonos Ratkevičiūtės šeimoje. Motina su vaikais per pirmąjį pasaulinį karą buvo pasitraukę į Sankt Peterburgą. Lietuvoje likęs tėvas mirė, kai Leonardui tebuvo 11 metų. 1941 m. birželio 14 d. sovietų okupantai į Sibirą ištrėmė jo motiną.

1919 metais Leonardas pradėjo mokytis Rokiškio gimnazijoje ir ten baigė  šešias klases. Dar besimokydamas ėmė  mokytojauti netoli tėviškės esančioje Paulenkos pradžios mokykloje. Vėliau šiam kaimui buvo suteiktas Sėlynės pavadinimas. L.Grigonio rūpesčiu 1935 m. buvo pastatyta nauja medinė mokykla, tačiau po ketverių metų ji sudegė. Leonardas vaikus mokė ūkininkų, o kartais ir savo namuose. 1942 m. rudenį  jo pastangomis, nepaisant vykstančio karo, nepriteklių, buvo pastatyta nauja, raudonų plytų mokykla. Ji veikė iki 2003 metų. Iki antrojo pasaulinio karo Leonardas ne tik mokytojavo, jis buvo Rokiškio apskrities šaulių rinktinės komiteto narys, Sėlynės šaulių būrio vadas.  Aktyviai reiškėsi pedagoginėje, visuomeninėje veikloje, ūkininkavo., bendradarbiavo šaulių leidžiamame žurnale „Trimitas". Artėjant sovietų okupacijai, 1944 m. L.Grigonis pasitraukė  iš Rokiškio krašto į svainio ūkį Šiaulių apskrityje. Galėjo išvykti pas brolį Leopoldą, tuo metu gyvenusį JAV, tačiau pasiliko Lietuvoje, išėjo partizanauti.   Į partizaninę veiklą įsitraukė 1944 m. Buvo Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse veikusio Vytauto didžiojo - Atžalyno rinktinės štabo viršininkas, „Geležinio vilko" tėvonijos narys, vėliau - Prisikėlimo apygardos vadas. Aktyviai dalyvavo sudarinėjant Lietuvos partizanų judėjimo vadovybę. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime.  1950 m. gegužės 30 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis. 1950 m. vasarą sunkiai susirgo. Vaistų jam į bunkerį atnešdavo ryšininkė. Vežančią L.Grigonio laišką partizanams ją sugavo čekistai ir ištardė, kur yra bunkeris. Užpuolimo metu 1950 m. liepos 22 d. L.Grigonis ir keturi tuo metu bunkeryje buvę partizanai žuvo Ariogalos apylinkių Daugėliškių miške.

1950 m. lapkričio 23 d. 1996 m. rajono tarybos sprendimu Sėlynės mokyklai buvo suteiktas Leonardo Grigonio vardas. 1977 m. L.Grigonis pripažintas kariu savanoriu. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko įsakymu apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais (po mirties). 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) ir pulkininko laipsnis (po mirties).