Moškėnų  piliakalnis

Važiuojant per Lietuvą daug kur akį džiugina lietuviško peizažo perliukai –piliakalniai. Šiaurės rytinėje Lietuvoje ir Pietryčių Latvijoje gyvenusių sėlių piliakalniai, rašoma,  menkai ištirti. Sėlių piliakalniams būdingas savotiškas archajiškumas. Dauguma jų atsirado Brūkšniuotosios keramikos kultūros laiku,  įrengti kalvose, šlaituose, apjuosti viena – trimis eilėmis griovių ir pylimų. Teigiama, kad Sėlių piliakalniai tuo metu nebuvo nei stiprios pilys, nei  įtvirtintos gyvenvietės, greičiau bendruomeninės slėptuvės, nes žmonės daugiausia gyveno papėdėse buvusiose iki 3 ha dydžio gyvenvietėse. Pro šalį keliaujant kviečiame stabtelėti  ir užkopti į Rokiškio r., Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje  lankytojus viliojantį Moškėnų piliakalnį.  Ten įrengtas stendas  keliautojui suteiks  svarbiausią informaciją.Moškėnų piliakalnis yra 500 m. į šiaurės vakarus nuo Moškėnų kaimo. Pasiekiamas važiuojant plento 123 Biržai – Pandėlys - Rokiškis, prieš Laukupės tiltą pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, už 100 m pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi. Dar 1959 m. JAV išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ rašoma, jog dešiniajame Rokiškio – Panemunėlio vieškelio pusėje, prie Laukupės upelio, ant ribos Moškėnų ir Laukupėnų kaimų laukų, yra didžiulis piliakalnis. Vieta piliakalniui parinkta apie 25 m aukščio natūrali kalva. Apylinkėse tęsiasi lygumos. Pats piliakalnis neapaugęs nei medžiais, nei krūmais, tik šiaurinėje dalyje išplitę spygliuočiai...  Piliakalnis (žinomas ir Laukupėnų vardu) įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje Laukupės kairiajame krante. Šlaitai statūs, 20 – 30 m aukščio. Aikštelė  beveik keturkampė, 38 x 50 m. dydžio, apjuosta pylimu (0,5 m aukščio, 5 m pločio) kiek aukštesniais pakraščiais. Buvo 2 pylimų ir griovių žiedai.  Pirmąjį žiedą 3 m žemiau aikštelės sudarė 0,5 gylio griovys, už jo pylimas (210 m ilgio, 1,8 m aukščio, 8 m pločio). Už šio yra antras žiedas: 3 m. pločio, 0,5 m gylio griovys, už jo antras pylimas (275 m ilgio, 2 m aukščio, 10 m pločio). Moškėnų piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga – I tūkstantmečiu po Kristaus. Piliakalnis apardytas arimų, šiauriniame aikštelės krašte stovėjusio trianguliacijos bokšto, pietų šlaitu einančio kelio.  Visose piliakalnio pašlaitėse, 5 ha plote buvo papėdės gyvenvietė su kultūriniu sluoksniu. Moškėnų piliakalnį 1909 m. ir 1911 m. tyrė iki Pirmojo pasaulinio karo žymiausias Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis.  Buvo Ištirta 860 - 930 m² – beveik  visa piliakalnio aikštelė. Aptiktas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta dirbinių iš titnago, akmens (kirvių dalių, išgrąžų, galąstuvų, trintuvų), molio (verpstukų, liejimo formų), kaulo, geležies, žalvario (smeigtukų,  grandinėlių fragmentų, segės dalis, kabučių). Tyrimų metu nustatyta, kad piliakalnis mažiausiai vieną kartą buvo perstatomas. Aptikta akmeninių grindinių liekanų, rastas molinis verpstukas, brūkšniuotosios keramikos dirbinių, šlako,  gyvulių kaulų ir kt.Į archeologo Gintauto Zabielos  Lietuvos piliakalnių „Top 10“  patenka ir Moškėnų piliakalnis. Apie šį piliakalnį sekamos legendos, sakmės.  Viena jų: „Kariuomenė ėjo, kiek tos kariuomenės, tai kepurėm supylė šitą kalną, Moškėnų kalną. Ant Moškėnų kalno vyksta renginiai.

Parengė Salvinija Kalpokaitė