Pradinis » Sėlių kultūra » Rokiškio krašto kultūros laukas

Rokiškio krašto kultūros laukas

Daiva Vilkickienė

 

Nuo istorijos ir kultūros ištakų

 

Rokiškio miestas, iš klaidžių pelkių ir  tankių girių kilęs,  rašytiniuose šaltiniuose 1499 metais paminėtas, medžiotojo Roko ir kiškio legenda apipintas.  Senojoje sėlių žemėje įsikūręs rajonas – triskart miniatiūrinė  Lietuvos kopija –  rajono,  Dviragio ežero apglėbto Salų miestelio ir Apvalojo ežero kontūrais atkartojanti Lietuvos kontūrus.   Devyniasdešimt devynių  ežerų akimis žvelgiantis žaliasis kraštas, per kurį ramiai savo vandenis plukdo  Nemunėlio upė, kurios vardą garsina Rokiškio krašto kultūros žurnalas „Prie Nemunėlio“ ir šių metų „Rokiškis – kultūros sostinė“ programa „Kultūros vingiai nuo Nemunėlio iki Nemuno“.

Rokiškis – rajono centras, besididžiuojantis neogotikos perlu – Šv. Mato bažnyčia, kviečiantis pasivaikščioti alėja, vedančia  nuo bažnyčios Tyzenhauzų dvaro rūmų ansamblio link, pasigrožėti raiškiu klasicistinės urbanistikos paminklu – Nepriklausomybės aikšte, kurioje stovi du unikalūs paminklai: Roberto Antinio (vyresniojo) 1931 m. sukurtas Nepriklausomybės paminklas – tautinio atgimimo simbolis,  išsaugotas per visas negandas ir sudėtingus pokario metus ir  Rokiškio miesto įkūrimo 500-ajam jubiliejui skirta skulptūrinė kompozicija „Arka“. Darniai į aikštės ansamblį įsiliejęs restauruotas ir naujas bibliotekos, nešiojančios garbingą  kraštiečio visuomenininko, žurnalisto, kultūros gyvenimo žurnalo „Naujoji Romuva“ įkūrėjo  ir redaktoriaus Juozo Keliuočio vardą, pastatas, kuriame verda aktyvus kultūrinis gyvenimas.  Šalia  bibliotekos,  skaičiuojančios 96-ąsias įkūrimo metines,  lankytojus ir  miesto svečius sutinka mažosios architektūros skulptūra „Rokiškio kiškis“.

Miestas  stebina penkiomis  išlikusiomis autentiškomis ir  išnykusiųjų vietoje pastatytais  žymenimis paženklintomis koplytėlėmis – Rokiškio Kalvarijų Kryžiaus kelio liudininkėmis. Poilsiui kviečia  didžiausias Europoje žymiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos  vardo medžio skulptūrų parkas. Į šias minėtas  erdves gražiai įsipaišo miesto kultūriniai renginiai.  

Rokiškis dažno lietuvio atpažįstamas kaip sūrininkų  miestas ir vis dažniau  įvardijamas kaip  tapytų margaspalvių langinių sostinė. Atgaivinus  langinių puošybos tradicijas, pagrindinė Respublikos gatvė jau beveik 20 metų yra virtusi „Langinių gatve“ – galerija po atviru dangumi, prieinama kiekvienam  miestelėnui ir miesto svečiui. 

 

Teatrinės tradicijos

 

           Rokiškis – gilių teatrinių tradicijų kraštas. Meilę teatrui liudija tai, kad čia – lietuviškojo klojimo teatro gimtinė, kurią mena Naujikų palivarke  (Panemunėlio sen.) pasodintas ąžuoliukas su  atminimo lentele pirmojo žinomo slapto lietuviško vaidinimo (1893) atminimui. Teatras neatsiejamas nuo švietėjo Jono Katelės veiklos, kraštiečių aktorių: Bronės ir Onos Kurmyčių, Monikos Mironaitės, Napoleono Nako ir kt. Rokiškis garsėja profesionalių Lietuvos teatrų festivaliu „Vaidiname žemdirbiams“, tarptautiniu mėgėjų teatrų festivaliu „Interrampa“,  gyvybingu bei kūrybingu  Rokiškio  Liaudies teatru bei  Bajorų kaimo  lėlių teatru „ČIZ“, lėlių teatrų švente „Kai atgyja lėlės“. Teatro dienai paminėti skirtos „Nikodemo“ statulėlių teikimo ceremonijos.

 

Šokio istorija

 

Rokiškio kultūrinis laukas neįsivaizduojamas be šokio, kurio ištakos – Rokiškio dvare,  kur valsas, mazurka, kadrilis buvo šokami visų pasilinksminimų metu visais dvaro  gyvavimo laikais. Šiandien šokį populiarina Rokiškio choreografijos mokyklos baigiamieji koncertai, liaudiškų šokių ansamblis „Nemunėlis“,  šiuolaikinių šokių grupė „Fiesta”, kiekvieną kartą  renkantys pilnas sales šokio meno mylėtojų.  Rokiškėnų meilę  šokiui liudija tai, kad į festivalį „Vaidiname žemdirbiams” geriausius spektaklius atveža Lietuvos šokio teatrai „Aura”, A|CH,   Low Air.

 

Muziejininkystės erdvės

 

Rokiškio žemė garsi ir krašto istoriją saugančiais muziejais: Rokiškio krašto muziejumi – vienu didžiausiu ir turtingiausiu autentikos paveldu savivaldybių muziejumi – ir jo filialais Kriaunose ir Obeliuose. Jų ekspozicijose – kunigaikščių Krošinskių dvarvietės radiniai, grafų Tyzenhauzų kultūrinis-istorinis paveldas, senojo liaudies meno ir etnografijos rinkiniai,  eksponatai, menantys Lietuvos žmonių kovas už laisvę.  Lankytojus čia stebina atkurtas Rokiškio dvaro interjeras, vienintelė Pabaltijo šalyse grafų drabužių kolekcija,  dievdirbio Liongino Šepkos drožinių ekspozicijos, vienintelė Lietuvoje prakartėlių ekspozicija, veikianti ištisus metus. Čia nuolat organizuojamos profesionalaus ir liaudies meno parodos, rengiamos edukacijos. Dvaro menė – puiki erdvė klasikinės muzikos festivaliams, koncertams. Negalima nepaminėti  muziejininkystės šiame krašte pradininko Petro Bliūdžiaus, taip pat rajone esančių 20-ies privačių, žinybinių ir visuomeninių muziejų.

 

Meno pasaulis

 

Rokiškio kultūrinė erdvė neįsivaizduojam be meno.  Jo ištakos siejamos su grafais Tyzenhauzais, kurie buvo dailės kūrinių kolekcininkai ir menininkų mecenatai. Rokiškio kraštas – žinomų menininkų – meno mokyklos įkūrėjo, tapytojo ir  dailėtyrininko Justino Vienožinskio, skulptorių –  Roberto Antinio vyresniojo ir Leono Žuklio, medžio drožėjo Liongino Šepkos, tapytojos, scenografės, poetės Juzefos Čeičytės, skulptoriaus, grafiko, tapytojo Vytauto Klemkos, tapytojų –  Algimanto Stanislovo Kliaugos, ir Rimo Zigmo Bičiūno, tautodailininkės tapytojos, Monikos Bičiūnienės, tapytojo Raimondo Gailiūno, geriausio ART VILNIUS’13 Lietuvos menininko ir kt. kūrėjų gimtinė. Dailė – neatsiejama ir šių dienų rokiškėnų saviraiškos sritis. Mieste veikia Dailės mokykla ir  Rokiškio dailininkų klubas „RODA“ (1997), surengęs  daugiau kaip 50 bendrų parodų.

 

Etnokultūros laukas

 

             Senoji sėlių žemė turi išlaikiusi  etnokultūros ženklus:  sėlių krašto sutartines, archajiškas penkiastyges kankles ir  skudučių paplitimą. Kraštas garsėja unikaliu kulinariniu paveldu, išsaugota keptinio alaus tradicija.  Rokiškėnai bendradarbiauja  su Pasaulio sėlių draugija, didžiuojasi Rokiškio folkloro ansambliu „Gastauta“, vaikų ir senjorų folkloro bei muzikinių kolektyvų veikla, Rokiškio tautodailininkų klubo darbais, šalyje gerai žinomų įvairių sričių tautodailininkų ir amatininkų, edukacinių programų gausa, Langinių tapymo pleneru, tradicine folkloro švente „Aušta aušrela“ ir kt.

 

Vizualieji menai

 

Rokiškio krašte nuo seno būta ir  vizualiųjų menų ženklų. Kamajuose  daugiau kaip  prieš 100 m. įrengtas pirmasis kinematografas, XX a. Rokiškyje Antano Ščiukos pastate modernus kino teatras

„Lyra“,  Rokiškio krašto muziejuje saugomos  senų nuotraukų ir negatyvų kolekcijos. Kraštą garsina kraštiečiai:  režisierius Justinas Krisiūnas, aktoriai –  Vaiva Mainelytė, Ramūnas  Rudokas, Ferdinandas Jakšys,  Marija Korenkaitė ir kt. Čia vyksta  tradicinės edukacinės vasaros kino stovyklos vaikams, eksponuojamos įvairios foto parodos. Iki II pasaulinio karo Rokiškio krašte fotografija  buvo populiari: čia dirbo vienas garsiausių Rokiškio fotografų L. Vinokuras, daugiausia daręs portretines nuotraukas, atvirutes su miesto erdvėmis, pastatais, fotografavęs šventes, o savo nuotraukas ženklinęs specialiu antspaudu ir turėjęs firminius vokus. Čia aktyviai kultūrinime gyvenime dalyvavo ir kūrė Rokiškio krašto fotomenininkas Gintautas Dainys (1969-2005), pirmasis rokiškėnas tapęs fotomenininkų sąjungos nariu. Šiuo metu fotografijos baruose Rokiškyje vaisingiausiai darbuojasi Darius Baltakys, Sigitas Daščioras ir Virginijus Stumbrys.

 

Dvarų kultūros brydė

 

Rajone  ryški dvarų kultūros brydė. Rokiškio dvaras, kurį valdė kelios grafų Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių kartos, garsėjusios kultūrine ir moksline veikla, kolekcijomis, mecenavimu, ir šiandien alsuoja prasmingomis veiklomis. XVIII a. pabaigoje LDK gvardijos vado grafo Ignoto Tyzenhauzo įkurtą įspūdingą dvaro ansamblį sudaro 16 išlikusių autentiškų pastatų. Šiandien čia rengiami koncertai, parodos, susitikimai, kūrybos vakarai, edukaciniai renginiai, įvairios teminės akcijos, kalėdiniu laikotarpiu dvaras tampa Senelio Kalėdos rezidencija.

Atgimsta senieji rajono dvarai, puoselėjama juose gyvavusi kultūra. Unikalius įspūdžius sukelia 500 metų senumo istoriją menantis Ilzenbergo dvaras, kuriame įsikūręs natūraliosios žemdirbystės-biodinaminis ūkis, kur vyksta įvairūs  koncertai, įkurta Lietuvos valstybės šimtmečio biblioteka. Antram gyvenimui prikeltas vienintelis išlikęs Rokiškio krašte medinis neoklasicistinis Gačionių  dvaras (pastatytas1870 m., o XXI a. pr. atkurtas), dvelkiantis autentika ir  ramybe, intelektu ir estetika. Įspūdingų kolonų įrėmintuose Salų miestelio rūmuose, apjuostuose  Dviragio ežero,  vyksta įvairūs renginiai, filmuojami meniniai filmai.

 

Muzikinis gyvenimas

 

Muzikos ištakos Rokiškio krašte menamos nuo XVIII a. Muzikantai rūmams buvo ruošiami Salų dvare italų kilmės dvarininkų  Marikonių įsteigtoje muzikos mokykloje. Rokiškio dvaras garsėjo vertinga muzikinių instrumentų kolekcija. Pirmoji muzikos mokykla Rokiškyje įkurta XIX a. Čia  dirbo italų muzikas E. Djotas,  čekų pedagogas, vargonininkas ir kompozitorius Rudolfas Lymanas ir jo mokiniai: Juozas Gruodis, Mykolas Petrauskas, Juozas Tallat- Kelpša, Stasys Šimkus ir kt. Nuo Rokiškio kilę kraštiečiai operos solistai: Juozas Bieliūnas, Jonas Katelė, Vladas Kavoliūnas, Andrius Apšega, legendinė operos primadona Irena Jasiūnaitė. Krašto muzikinės tradicijos puoselėjamos R. Lymano muzikos mokykloje, Rokiškyje vyksta tradiciniai tarptautiniai R. Lymano vargonų muzikos festivaliai, buvusių muzikos mokyklos auklėtinių – seserų Simonos ir Justinos Zajančiauskaičių – kasmet rengiami Rokiškio klasikinės muzikos festivaliai,  teatralizuoti koncertai ir miuziklai, tarptautinis roko muzikos festivalis „Tėvo gitara“, chorų šventės, respublikinės  ir regioninės  liaudies šokių ansamblių ir kapelų varžytuvės.

 

Literatūrinis kelias

 

Rokiškio kraštas garsus iš čia kilusiais ir čia gyvenusiais literatūrinio žodžio kūrėjais. Čia –  lietuvių lyrinės poezijos lopšys. Gimusių skirtingais šimtmečiais, bet liaudyje vienodai įvardintų liaudies dainiais – Antano Strazdo, Antano Vienažindžio ir Pauliaus Širvio – pradžios atbanguoja nuo gražuolių Sartų. Jų gyvenimai virtę legendomis, o eilėraščiai – liaudies dainomis. Dainomis  skamba ir „Joninių“ autoriaus Alfonso Keliuočio, „Aukštaitijos žvaigžde“ vadintos Elenos Mezginaitės  bei  Rimgaudo Valentino Graibaus  eilės. Aukštaitišku grauduliu persisunkusi čiobrelių kiemo dainiaus Vytauto Šavelio ir neoromantiko Dano Kairio  poezija. Taku  į gimtinę grįžta  Arvydo Genio posmai,   filosofinės įžvalgos ir likiminės nuojautos ženklios  originalaus poetinio braižo, anksti išėjusiųjų poetų – Matildos Olkinaitės ir Vaidoto Daunio kūryboje.  Rokiškio žemė garsi ir poetiškais prozos kūrėjais. Strazdelio ir Vienužio dainų įkvėpta ir pirmosios lietuvių beletristės moters – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos kūryba. Savas gimtines širdyse išnešiojo ir lietuviškumo šerdį išsaugojo likimo nublokštieji į svetimas šalis – išeivijos rašytojai: Alė Rūta ir Liudas Dovydėnas.  Kaimo istoriją pasakoja  Alfonso Danio romanai. Žodžio prasmėmis ir spalvomis žaidžiama kraštiečių – Sigito Parulskio, Vandos Juknaitės Elenos Kurklietytės, Rimanto Šavelio kūryboje.

Kūryba – bendru pomėgiu, buvimu po Rokiškio krašto dangumi, suvienytas bendravimo būdas, jungia jau daugiau kaip 30 metų veikiančio Rokiškio rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ narius. Vaivos juosta, atsispindinti rasos lašelyje ant gėlės žiedo, baltas gimtinės takas, vedantis namo į medumi varvančią vaikystę, dosnus ir švelnus kaip motinos glėbys ir rupi kaip duonos riekė tėvo ranka, svaigus pirmasis bučinys ir aštrus skausmo kirtis, gilios gimtosios tarmės versmės ar gaivus Lietuvos laisvės gurkšnis – viso margo gyvenimo žavesio atspindys, lūžtantis per žmogiškųjų vertybių prizmę, per kūrėjo potyrius ir pojūčius – atsimuša į poetinio žodžio veidrodį – eilėraštyje, miniatiūroje, ese...

Nenuostabu, kad Rokiškio kraštas, turintis tokias gilias ir raiškias kultūrines tradicijas  ir unikalius renginius, 2019-aisiais metais tapo Lietuvos kultūros sostine.

Apie ją Lietuva išgirdo jau liepos 6 d. sostinėje vykusios Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos“ iškilmingoje dalyvių  eisenoje, kurioje žygiavo didelis būrys rokiškėnų. Pasipuošę išskirtine, originalia sostinės atributika, skandavę skambią skanduotę, rokiškėnai patraukė eiseną stebėjusių vilniečių ir miesto svečių dėmesį.

 

Sostinės apšilimo mėnuo

 

             Jau 2018 m. gruodžio mėnesį miestas alsavo artėjančiomis šventėmis,  kultūros įstaigose ir miesto erdvėse vyko šventiniai renginiai vaikams ir suaugusiems.  Folkloro kolektyvai  pasirodė šventėje „Aušta aušrela“, susikaupimui kvietė Advento vakaras (Rokiškio kultūros centre). Ledo ritulio aikštelėje vingius ant ledo  tapė „Žiemos šventė“, o paskutinę metų naktį į dvaro menę kvietė tradicinis vakaras-koncertas „Naujųjų Metų belaukiant“ bei pramoginis vakaras „Naujametinis žiburėlis” (Rokiškio kultūros centre).  

 

Didžioji atidarymo šventė

 

 Nuo 2018 m. gruodžio mėn. oficialiai atverta Kultūros sostinės programa, savo metų kelią pradėjo  prie  Rokiškio krašto muziejaus vykusios „Didžiosios atidarymo šventės“. Joss metu vyko įspūdinga  Kultūros sostinės ir  Kalėdų rezidencijos atidarymo  ceremonija bei unikalios Kalėdų eglės įžiebimo šventė, kurios  pagrindiniu akcentu pasirinkti  dievdirbio L. Šepkos  drožinių motyvai.   

 

Šviesos vingiai

 

Sausio mėnesį šilumos ieškota  naujajame Rokiškio baseine, kur šėlo festivalis „Vandens purslai“, kultūrininkai kvietė miestelėnus į  Sveiko kūno kultūros forumą „Nauji metai – naujas tu“. Nuo vasario mėnesio į vingius darniai įsisuko ir Vasario 16-osios šventė „Į Lietuvos valstybės atkūrimo antrąjį šimtmetį  įžengus“,  krašto valstybininkų minėjimo vakarai, skirti krašto pažinimui. Kultūros centre eksponuota pradinių klasių mokinių darbų paroda „Nupiešti Lietuvą“, kurios atidaryme dalyvavę pradinukai nuoširdžiai pasakojo apie savo piešinius, o mokytojas ekspertas Arūnas Augutis  džiaugėsi vaikų kūrybiškumu ir puikiais darbais, kurtais įvairia technika. Rokiškio mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ bendruomenė pristatė pačių sukurtą  knygą „Užaugau Lietuvoj šalelėj mylimoj“, renginys baigėsi nuotaikinga viktorina apie Lietuvą,  kurioje dalyvavo ir vaikai, ir suaugusieji. Rokiškio krašto muziejuje dūzgė  „Amatų sodas“ – Rokiškio rajono technologijų ir dailės mokytojų kūrybinės dirbtuvės „Kiškio monai“, kurios metu pristatyta  13 kūrybinių edukacijų („Kraitelė kiškiui“, „Kiškio užrašai“, „Kiškių paradas“, „Išskirtinis pieštukas“, „Kiškio švelnumėlis“ ir kt.). Jose apsilankė apie 100 Rokiškio rajono moksleivių, pasigaminusių sau  atviruką, raktų pakabuką, miniatiūrinę knygelę, papuošalą, dėkliuką telefonui, apyrankę, monotipijos metodu sukurtą ar ant šilko nutapytą paveikslėlį, maišelį su siurprizu, kitokį pieštuką, krepšelį iš vytelių, miesto simbolį – kiškutį. Renginį pradėjo ir užbaigė Juodupės gimnazijos vokalinio ansamblio (vadovė A. Trasykė) dovanoti muzikiniai kūriniai.  Juozo Tumo Vaižganto gimnazijoje šurmuliavo  „Karjeros mugė“, į kurią sugūžėjo  gausus būrys  miesto ir rajono 9-12 klasių mokinių. Rokiškio rajono moksleivių taryba pristatė savo sukurtą filmuką „Mums gera gyventi ir dirbti Rokiškyje“  (pokalbius su mūsų rajono verslininkais, politikais, visuomenininkais, kultūros veikėjais), skatinantį moksleivius baigus studijas grįžti į Rokiškio rajoną ir kurti karjerą  savame krašte. Karjeros mugės dalyviai turėjo galimybę susipažinti su  eksponuojamais, renginiui kaimo turizmo sodybos „Žiogelis“ paskolintais, profesoriaus Rimvydo Kepežinsko, grafiko, Vilniaus dailės akademijos grafikos katedros vedėjo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos Respublikos heraldikos tarybos nario paveikslais.

Vingį nušvietė  ir Rokiškio krašto muziejuje atidaryta Rokiškio krašto garbės piliečių – tapytojos Monikos Bičiūnienės ir juostų audėjos Palmiros Damijonaitienės  kūrybos darbų paroda „Dialogai“. Rokiškio kultūros ambasadorius, choreografas Mantas Svirskys į Rokiškį atvežė tarptautinį –  atrankos į pasaulio šokių čempionatą finalinį renginį, kuriame dalyvavo apie 500 dalyvių  iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir  Baltarusijos.

 

Teatro vingiai „Nuo pirmojo slapto lietuviško vaidinimo iki Teatro sostinės titulo“

 

Pirmąjį pavasario mėnesį Rokiškio kraštas  „tekėjo“ teatro vingiais.  Kultūriniu krašto reiškiniu virtęs vienas prestiziškiausių  festivalių  „Vaidiname žemdirbiams“ minėjo savo 35-ąsias metines. Pasak organizatorių, festivalį lydėjo mintis, jo „teatras kaip duona: pamaitinantis pavargusias mintis, mokantis ir ugdantis, visada reikalingas, „užauginęs“ ne vieną aktorių ir žiūrovų kartą. Meno ir kultūros mylėtojams per mėnesį trukusį festivalį parodyta daugiau kaip 20 žinomiausių šalies režisierių ir naujausių teatrų pastatymų.

Visus Kultūros sostinės metus  rajone vykdomas  teatralizuotas edukacinis maršrutas „Pirmojo lietuviško slapto vaidinimo paslapčių takais“, populiarinantis teatro meną, kaip neatsiejamą lietuvių tautos kultūros dalį.

Į sceną kovo mėnesį įžengė ir mada. Krašto bendruomenę ir  svečius pakvietė dvare eksponuojama išskirtinė  paroda „Vaikiška mada XIX–XX a.” iš scenografo, interjero dizainerio, mados istoriko ir eksperto bei meno kritiko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos. Joje eksponuojama per 100 vaikiškų drabužių ir per 300 XIX–XX a. aksesuarų.

 

Šokio vingiai „Nuo alemandos iki breiko“

 

Balandžio mėnesio vingis sukosi šokio sūkuryje. Miestiečiai ir miesto svečiai viešose šokių pamokose „Laimės receptas: šoka visas miestas“ Rokiškio rajono savivaldybės aikštėje mokėsi karštųjų Latino šokių žingsnelių  su  vienintele Lietuvoje susibūrusia profesionalių šokėjų ir trenerių: „Zumba By TIMELESS“ komanda, kurioje šoka ir rokiškietė, buvusi Rokiškio choreografijos mokyklos moksleivė Inga Pilipavičiūtė-Baltrūnė. Jo didenybė Šokis karaliavo ir kultūros centre, kur susirinkusius žavėjo ir jausmus budino  jaunosios šokėjų ir choreografų – taip pat buvusios Rokiškio choreografijos mokyklos moksleivės Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevičiaus duetas šokio spektaklyje ,,Feel-Link“  ir  30-ies metų Rokiškio choreografijos mokyklos gyvavimo istoriją  šokio kalba sekė  mokyklos auklėtiniai koncerte  „Nuo alemandos iki breiko“. Į šokio vingių mėnesį srauniai įsiveržė ir muzikos garsai, aidėję IX-ajame  tarptautiniame vokalinės muzikos konkurse „Lėkime dainų sparnais“. Į vingio sūkurį įsisuko ir  Tarptautinės kultūros dienos minėjimas, kurio metu vyko  Rokiškio krašto kultūros veikėjų apdovanojimų ceremonija „Rokiškio kultūros vingiai 2019“ (Rokiškio kultūros centre).

 

Muziejininkystės vingiai „Nuo akmeninio kirvuko iki interaktyvių ekspozicijų“

 

Gegužės žydėjimas užtvindė muziejininkystės vingius, lepindamas renginių gausa: vyko susitikimas su Rokiškio krašto garbės piliete, juostų karaliene Palmira Damijonaitiene, taip pat Rokiškio kolekcionierių sukauptų kolekcijų parodos atidarymas ir susitikimas su kolekcionieriais, gabių muzikai mokinių festivalis „Aukštaitijos talentai – 2019“, veikė iš Rokiškio kilusių ir Rokiškyje gyvenančių dailininkų paroda „1X1=? Vienas dailininkas – vienas kūrybinis darbas“. Čia švęsta Mamyčių diena, atidarytas lauko žaidimų sezonas, tradiciškai minėta Muziejaus naktis, skirta Tarptautinei muziejų dienai, pravesta ekskursija „Muziejaus paslaptis atskleidus”  vyko Tarptautinė muziejų idėjų – edukacinių programų mugė. Kūrybiškumo mokė edukaciniai  užsiėmimai –  „Popierinės lėlės istorija” parodoje „Vaikiška mada XIX a. – XX a.” iš A. Vasiljevo fondo kolekcijos ir  „Aksesuarų paslaptis atskleidus”, o dvaro parke vyko edukacinis užsiėmimas „Medžio ir žmogaus sielos vienovė”. Prie Rokiškio krašto muziejaus vyko Tarptautinis pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis „Dūdų fiesta-2019“. Muziejininkystės vingiuose  savo žiedą išskleidė Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje suskambęs „Tarptautinis poezijos pavasaris“, gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną prie bibliotekos atidengtas Rokiškio miesto simbolis – mažosios architektūros skulptūra – „Rokiškio kiškis“. Rokiškio kūno kultūros ir sporto centro stadione  šurmuliavo Tarptautinis lengvosios atletikos metimų festivalis „Rokiškis 2019“.

 

Dailės vingiai „Nuo dailininkų Riomerių dinastijos iki „Art Vilnius“

 

Birželis  keliavo spalvingais dailės vingių renginiais: Jaunimo centre paminėtas  Rokiškio dailės mokyklos 35-metis, Kultūros centre eksponuota buvusių Dailės mokyklos mokinių darbų paroda, Krašto muziejuje surengtas iš Rokiškio kilusių ir Rokiškyje gyvenančių dailininkų parodos „1X1=? Vienas dailininkas – vienas kūrybinis darbas“ mediumas. Įvairiom dailės spalvom margavo ir kiti renginiai: kiekvieną vasaros ketvirtadienio vakarą  L. Šepkos parke vyko „Vasaronės“, Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje karaliavo Tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Kai  atgyja lėlės“, savo kūryba dalinosi literatūrinės Liudo Dovydėno premijos laureatai (teikiama nuo 2008 m.).  Velykalnio aikštyne vyko Tarptautinis vyrų paplūdimio tinklinio čempionatas,  o pirčių mėgėjus kvietė  Velykalnio bendruomenės parke vykusi Lietuviškos pirties bičiulių respublikinė šventė  „Pirties diena“. Liaudies teatro masiniu spektakliu  Algirdo Landsbergio „Gluosniai vėjuje“ paminėtas  Rokiškio liaudies teatro 60-metis ir pirmojo teatro režisieriaus Vytauto Vajegos 100-mečio jubiliejinis renginys. Džiugių spalvų į vingius įliejo  Rokiškio krašto kultūros veikėjų atminimo sienos prie Kultūros centro atidarymas. Spalvingai nuteikė menininkų eitynės nuo Kultūros centro į Krašto muziejų, kur vyko  dailininkų parodos „1x1= Vienas dailininkas – vienas kūrybinis darbas“ mediumas.

 

Etnokultūros vingiai „Nuo baltiškos sėlių genties iki šiaurės rytų Aukštaitijos“

Liepos mėnesį vasarojančias miesto erdves užpildys tautodailininkai Tarptautiniame drožėjų plenere ,,Rokiškis - drožėjų sostinė“, kiekvieną penktadienio vakarą  folkloro ansamblio „Gastauta“ vedami sutartinių, dainų ir šokių mokymai. Kultūros sostinė neaplenks ir Valstybės dienos, skirdama jai Karaliaus Mindaugo karūnavimo švenčių ciklą, kurio metu vyks  Lietuvos ir Latvijos amatininkų mugės, kulinarinio paveldo ir  amatų pristatymai Nepriklausomybės aikštėje, Tarptautinis viduramžių riterių turnyras „Roko kalavijas“ krašto muziejuje, krikščioniškos muzikos koncertai „Musica Christiana“ ir  spektaklis „Mindaugas“ pagal Justino Marcinkevičiaus pjesę (rež. Jonas Buziliauskas)  miesto erdvėse. Rokiškio tautodailininkai organizuos respublikinius – tapybos ,,Rokiškia bažnytėla raudona raudona“ ir mezgėjų  ,,Palikta skrynioj“ plenerus, o   ,,Tyzenhauzų paveldas“ –  langinių tapymo plenerą. Jaunimą ir šeimas kvies edukacinė programa ,,Nuo žaislų iki muzikinių instrumentų“.  

 

Vizualiųjų menų vingiai „Nuo A. Ščiukos kino teatro iki šiandienos kino ir foto menininkų“ 

 

             Vizualiųjų menų vingiai palydės paskutinį vasaros  mėnesį. Šviesiam krašto fotomenininko Gintauto Dainio atminimui vyks jo vardo  Respublikinis   fotografijų konkursas „Vingis“ ir konkurso darbų paroda, taip pat   kvies fotografijos pleneras „Krašto metraštininkas“ ir  apdovanojimų šventė . Bus eksponuojama kartu su Teatro, muzikos ir kino muziejumi parengta  Kino plakatų paroda. Rugpjūčio vakarus nuspalvins Trumpametražių filmų festivalis kino vakarai „Eglių slėnio kino teatras“.   Prie vizualiųjų menų vingio savo spalvų versmes įlies Tapybos pleneras (Vaclovo Kontrausko sodyboje,  Laibgaliuose), prie savivaldybės krepšinio aistruolius burs 3x3 krepšinio turnyras „Aš,  Tu ir Rokiškis“,  miesto erdves ir rajono kelius raižys „Samson Rally Rokiškis“. Nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio skambės  XX-asis tarptautinis vargonų muzikos festivalis, skirtas čekų muzikui, pedagogui, vargonininkui Rudolfui Lymanui.

 

Dvarų kultūros vingiai „Nuo kunigaikščių Krošinskių pilaitės iki Kultūros sostinės bokštų“

Pirmąjį rudens mėnesį vilnys dvarų kultūros vingiai. Krašto muziejuje bursis Tarptautinis pilių ir dvarų asociacijų sambūris.  Miesto erdvėse bus švenčiamas  Rokiškio miesto gimtadienis su teatralizuota medžioklės ir  derliaus švente „Dvaro puota“, krašto gėrybių muge, susigiminiavusių miestų meno kolektyvų koncertu „Pasaulis-Rokiškiui”.  Krašto muziejuje skambės pianistės Gold Tatz koncertas, skirtas Lietuvos žydų genocido dienai. Rokiškio miesto gimtadienį minės ir bibliotekininkai, kviesdami į  Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro forumą, kurio metu bus įteikta literatūrinė Juozo Keliuočio premija, vyks  susitikimas su premijų laureatais ir    Rokiškio krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ 30-mečio bei J. ir A. Keliuočių palikimo studijų centro 15 metų jubiliejinės  iškilmės.

Rugsėjo mėnesį prasidės Tarptautinė medžio drožėjų pleneras-kūrybinė stovykla „Improvizacijos Liongino Šepkos kūrybos temomis“ ir paskelbtas  Respublikinės medžio drožėjų parodos-konkursas Liongino Šepkos premijai laimėti.  

 

Muzikos vingiai „Nuo pirmosios žinomos muzikos mokyklos iki miuziklų“

 

Visas spalio mėnuo Rokiškyje  vingiuos muzikos ritmu. Krašto muziejuje koncertuos  buvę Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai, rokiškėnai ir miesto svečiai išvys ir išgirs W. A. Mozart operą „Figaro vedybos“.  Kultūros centras kvies į Šiaurės Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalį „Tokia esu“. Muzika vingiuos ir  spalio mėnesį Kultūros centre vyksiančiame  Tarptautiniame teatrų festivalyje „Interamapa“.

 

Literatūros vingiai „Nuo žąsies plunksnos iki Nacionalinių premijų“

 

           Krentant lapams miestas įkris į literatūros vingius. Viešojoje bibliotekoje vyksiančioje  konferencijoje bus prisimintas ir pagerbtas Juozas Tumas-Vaižgantas, į  Tarptautinį Sofijos Tyzenhauzaitės vardo rašytojų sąskrydį suskris Lietuvos ir kitų šalių rašytojai. Literatūros mėnuo suskambės ir Rokiškio klasikinės muzikos festivalyje.

 

Žiemos švenčių vingiai

 

            Kalėdų laukimo nuotaika visus apgaubs Kalėdų rezidencijos atidarymo renginyje prie Rokiškio krašto muziejaus.  Ir kaip nebūtų graudu, kaip paskutinis lapas kris Kultūros sostinės uždarymo ir simbolio perdavimo Trakų miestui ceremonijos „Durys į ateities kultūrą“ renginys...

 

 

 Publikuota 2019 birželio mėn. 20 d.