Rokiškio kontekstai Vatikano Apaštališkoje bibliotekoje

Alicija Matiukienė

Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė

    1888 metais,  pažymint Romos katalikų bažnyčios popiežiaus Leono XIII ( 1810-1903) kunigystės 50-metį, Vatikane popiežius jubiliatas drauge su 36 kardinolais bei 200 vyskupais atidarė jubiliejinių dovanų parodą.  Per keturis parodos mėnesius lankytojams buvo suteikta galimybė susipažinti su vertingais  meno kūriniais, gautais iš įvairių pasaulio šalių. Didžioji dalis dovanotų leidinių liko Vatikano muziejuje, kuris šiandien yra atviras lankytojams, kiti leidiniai atiteko vienuolynų bibliotekoms.  Ypatingos svarbos jubiliejinės dovanos šiandien saugomos  Vatikano Apaštališkoje bibliotekoje. Tarp jų ir  Baltijos šalių dovana - albumas „ Terra Mariana. 1186-1888“. Tai didelio formato ( 59X47,5 cm.) , 70 pergamentų lapų foliantas,  kurio viršelis pagamintas iš plonos ožkos odos, papuoštas popiežiaus herbu, aukso ir sidabro raidėmis. Šis leidinys, turintis vienintelį egzempliorių pasaulyje, kai kuriais niuansais siejasi su Rokiškiu. Albumą sudarė akvarelės, piešiniai, atlikti rašalu ir tušu, tekstai išrašyti puošniomis lotynų kalbos  aukso raidėmis.  Albumas buvo  saugomas sidabru puoštu mediniame futliare, kurio užraktui pagaminti buvo panaudota apie tūkstantis atlaso sagų. Vienintelis egzempliorius dėl savo formato nebuvo patogus naudoti. Iki mūsų dienų albumas puikai išsilaikė,  tik šiek tiek  apiro baltas leidinio viršelis, neišsaugotas ir prabangus futliaras.

Šių dienų skaitytojui yra prieinamas kitas albumo „Terra Mariana. 1186-1888“ leidimas. 1903 m. Rygoje tuo metu populiariuoju autotipijos metodu buvo pagaminta nespalvota albumo kopija.  Lyginant su originalu, tai buvo mažesnio formato (30X20cm.)albumas su juodai baltomis reprodukcijomis  ir vokiečių kalbos tekstais. Kopijavimo darbus atliko Rygos firma F. Deutsch.

 Popiežiui dovanoto albumo pavadinimas siejasi su viduramžių Livonija, į kurios sudėtį įėjo  dabartinės Latvijos, Estijos žemės Terra Mariana pavadinimu. Pagrindinė albumo tema- krikščionybės plėtra ir tradicijos XII – XIX a. Baltijos jūros regione. Septynių dešimtmečių istorija liudijo katalikų elito ištikimybę Romos katalikų bažnyčiai ir  reprezentavo Baltijos šalių menininkus.  

Šio menine, kultūrine, istorine prasme unikalaus albumo leidybos iniciatorė ir mecenatė buvo Rokiškio grafienė Marija Pšezdziecka- Tyzenhauzaitė( 1823-1890). Tyzenhauzai  XIII a.valdė žemes Latvijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje. Šiame regione Pšezdzieckių giminė atsirado XVI a. Jų žemės buvo Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Su Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckos vardu susiję dvarai Pastoviuose  (Baltarusija), Rokiškyje, Salose , Vieclaši (Latvija). Marija mėgo dailę, pati piešė ir buvo puiki meno žinovė. Visa tai ir paskatino Mariją tapti albumo „ Terra Mariana. 1186-1888“ mecenate. Albumo išleidimas kainavo 11500 rusiškų rublių.  Marija Pšezdziecka  tuo metu buvo viena žinomiausių moterų mecenačių Lenkijoje. Pšezdzieckių šeimoje filantropijos  idėja priklausė Marijos vyrui- žymiam Lenkijos mokslininkui, literatui Aleksandrui Pšezdzieckiui. (1814-1871). Tuo pat metu, kai buvo kuriamas albumas ir išmokami honorarai Rygos menininkams, Marija finansavo Salų (Rokiškio rajonas) bažnyčios statybą. 

   Ypatingai svarbus vaidmuo kuriant albumą teko   Latgalijos istorikui, etnografui, leidėjui, baronui Gustavui Manteifeliui (1832-1916). Iki 1912 metų jau buvo išleista 350 jo leidinių, todėl Marija Pšezdziecka neatsitiktinai patikėjo Gustavui  sukurti albumą.  Šis menininkas sukūrė albumo koncepciją, kurią įgyvendino lotynų kalbos autoriniais tekstais, eskizais ir komentarais. Jis žinojo, kad  albumas „ Tera Mariana.1186-1888” turi atskleisti liaudies ištikimybę popiežiui. Gustavas Manteifelis  septynių dešimtmečių Baltijos šalių katalikiškojo elito istoriją projektavo, remdamasis istoriniais faktais, praeities įvykių fragmentais, sukurdamas unikalų Baltijos regiono kultūros reiškinį.  Albume gausu vaizdinės ir tekstinės  medžiagos apie Livonijos pilis, griuvėsius, bažnyčias, antkapius,  senovės didikų giminių, istorinių asmenybių  herbus, senovinių aukso ir sidabro monetų spaudus.  Meno ir istorijos pažinimo šaltinis- puikios iliustracijos, sukurtos tokių menininkų kaip Johanas Kristofas Broce, Vilhelmas Zigfridas Štafengahenas ir kt. Iki šiol latvių regiono istorinės publikacijos buvo  labai menkai iliustruotos, todėl šiame albume iliustracijos buvo ypač  vertinamos.  Iliustracijų vertę didina viduramžių riterių, vyskupų, vietos gyventojų alegoriniai piešiniai, liturginių rūbų ir vėliavų piešiniai. Tam, kad iliustruota medžiaga  ir tekstas įgautų vientisą ir rišlų pasakojimą, Gustavas Manteifelis sunumeravo kiekvieną fragmentą, detales, ornamentus. Albumo iliustracijas galima suprasti tik sąryšyje su tekstu ir jo komentarais. Albumo išskirtinumas tame, kad abu jo leidimus rengė tas pats autorius- eruditas ir istorijos žinovas Gustavas Manteifelis. Jis  į albumą „Terra Mariana. 1186-1888“ tikslingai integravo savo tyrinėjimų medžiagą,  pateikė išvadas.  Vizualiajame albumo kūrimo procese dalyvavo žymūs Rygos dailininkai: Bernchardas Borchertas, Aleksandras Grossetas, Karlas  ir Oskaras Felsko, Artūras Baumanis ir kt. Visi šie menininkai po kiekviena iliustracija paliko ranka įrašytus autografus. 

   Terminai „ Lietuva“, „lietuviai“  dažnai sutinkami albumo puslapiuose  Terminai „ Lietuva“, „lietuviai“  dažnai minimi lotynų kalba originaliame tekste bei komentaruose vokiečių kalba. Pirmas įrašas fiksuojamas 1-je albumo dalyje, pasakojančioje apie krikščionybės vystymąsi Lietuvoje –XII-XIII a. Apie žiemgalių ir lietuvių tarpusavio santykius G. Manteifelis rašo 8-jame albumo lape. Kitas Lietuvos istorijos epizodas albume- tai XVIII- XIX a. vykęs Kurzemės, Žiemgalos ir Latgalijos prijungimas prie įvairių Rusijos gubernijų ir administracinio suskirstymo pokyčiai. Vyskupijos centru tapo Mogiliovas, o Kurzemės ir Žiemgalos katalikų bendruomenės buvo prijungtos prie Žemaitijos vyskupijos, kas paskatino latvių ir lietuvių bendradarbiavimą. Albume išryškinta žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio veikla. Jis vyskupavo kaip tik tuo metu, kai buvo kuriamas albumas „Terra Mariana. 1186-1888“-  dovana popiežiui. Popiežius Leonas XIII tuo metu Kauną paskelbė vyskupijos centru. 33-jame lape yra vyskupo Mečislovo Paliulionio herbo anspaudas. Albume minimos kai kurios Lietuvos parapijos ir bažnyčios. 31- jame lape randame informaciją apie 1594 m. Palangos bažnyčios statybą, 1650 m. Stelmužės bažnyčią,  1854 m.  Smėlynės bažnyčią, kuri 1-ojo pasaulinio karo metais buvo sugriauta. 

Lietuvos istorijos siužetai aptinkami  177 albumo vietose. Ypatingai gausu herbų. Lietuvos valstybės simbolis - Vytis- albume sutinkamas 4 kartus: trijose pozicijose Vytis simbolizuoja Lietuvos- Lenkijos suvienytą valstybę, o ketvirtajame  epizode- kaip savarankiškos valstybės heraldikos ženklas.   Paskutiniajame 70- jame puslapyje pateiktas Baltijos regiono žemėlapis, pieštas Gustavo Manteifelio. Žemėlapyje nurodyti pagrindiniai Lietuvos keliai ir gyvenvietės, tarp kurių minimi Šiauliai, Rokiškis, Kamajai, Panevėžys ir kt. 

Albumas puikus kalbų, heraldikos, numizmatikos, istorijos, kultūros pažinimo šaltinis. Mokslininkai ir tyrinėtojai šį albumą išskiria kaip ypatingai vertingą visoje Vatikano bibliotekoje. Bėgant laikui, iliustracijų spalvos, rašalas blunka, todėl ateities kartoms būtina šio albumo faksimilė su komentarais. Tuo tikslu 2007 m. Latvijos nacionalinė biblioteka ir Vatikano Apaštališkoji biblioteka,  dalyvaujant Latvijos užsienio reikalų ministerijai, pasirašė susitarimą dėl albumo kopijų leidimo. Projekte dalyvavo mokslininkai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Įgyvendinus projektą  buvo išleista 10 identiškų faksimilių ir 1000 nedidelio formato kopijų su  moksliniais komentarais. 

 Latvijos Ministrų kabineto potvarkiu  identiškas  albumo faksimiles nutarta padovanoti šalių (Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos), su kuriomis susijęs albumo turinys, prezidentams. Lietuvai padovanotas egzempliorius yra Prezidentinėje kolekcijoje, saugomoje Vilniaus universiteto bibliotekoje.  

  Latvijos nacionalinės bibliotekos vadovybės  sprendimu,  mažesnio formato kopijos buvo padovanotos  albume paminėtų vietovių bibliotekoms. Tokiu būdu Marijos Pšezdzieckos mecenuoto albumo “Terra Mariana.1186-1888.“ kopiją Latvijos nacionalinės bibliotekos  direktorius  Andris Vilks padovanojo Rokiškio Juozo Keliuočio viešajai bibliotekai ir Kamajų filialui. 

                                                                                                                                               Publikuota 2018 12 04