Muzikiniai sugrįžimai

Justina Zajančauskaitė, Simona Zajančauskaitė

Nuo pat vaikystės, tik išvykusios mokytis į M.K.Čiurlionio menų mokyklą, reguliariai grįždavome į Rokiškį su trumpais vaikiškais koncertėliais, kurie, metams bėgant ir mums augant, darėsi vis rimtesni ir profesionalesni.  Mielai muzikuodavome visiems, ateidavusiems mūsų klausyti - savo  mokytojams, artimiesiems, draugams, pažįstamiems, nepažįstamiems... Tad didesnio projekto, t.y. festivalio idėja subrendo pamažu,  siekiant  savo žinias, muzikines patirtis ir pažintis sukoncentruoti į besikartojantį koncertų ciklą.

Rokiškis nuo seno garsėjo teatro renginiais, sporto šventėmis, tautodaile. XXa. pradžioje čia buvo garsi muzikos kalvė, čia augo ir mokėsi garsūs lietuviškos profesionaliosios muzikos kūrėjai: Mikas Petrauskas, sukūręs pirmąją lietuvių tautinę operą "Birutė",  kompozitorius   Juozas  Gruodis, vargonininkas, dirigentas, pedagogas Rudolfas Lymanas. Tad Rokiškis buvo puiki terpė šiai muzikos ir garsų šventei.

Festivalio kūrimo idėja pasidalinome su  draugais muzikais. Palaikydami mus ir mūsų sumanymą, jie mielai  sutiko sudalyvauti tuomet dar pirmą kartą rengiamame festivalyje.  Pirmais metais buvo nelengva, tačiau  palaikomos žmonių, vedamos kilnių norų, mes pasiekėme pirmų gražių rezultatų. Koncertuose buvo galima išgirsti opusų, skirtų smuikui ir fortepijonui, skambėjo kūriniai styginių kvartetui,  fortepijoniniam trio. Taip pat buvo galima susipažinti su jaunosios kartos lietuvių kompozitorių vokaliniais opusais bei scenoje išvysti baleto šokėjų pasirodymus.  Pirmojo festivalio koncertai  neturėjo bendros programinės idėjos.

Po metų, 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, Rokiškio dvaro rūmuose įvyko antrasis Rokiškio klasikinės muzikos vasaros  festivalis. Koncertavo tuo metu dar tik pradėjęs savo muzikinę veiklą, o šiuo metu po pasaulį sėkmingai koncertuojantis  kamerinis orkestras „Niko", choras „Pro musica", „Kristupo" styginių kvartetas, taip pat svečiai iš užsienio. Menų sintezė yra svarbus festivalio aspektas, tad buvo atidaryta personalinė dailininko Gerdenio Grickevičiaus tapybos darbų paroda, kuri buvo eksponuojama viso festivalio metu.

Spalvingumu iššiskyrė 2011metų  festivalis . Koncertai įgavo teminius pavadinimus ir buvo sujungti programinėmis idėjomis. Pirmojo koncerto svečiai - šeimyninis seserų Daunyčių ansamblis „Regnum Musicale" bei tarptautinių konkursų laureatas ir vienas perspektyviausių Lietuvos klarnetininkų - Rimvydas Savickas.  Seserų kvartetas publikai paruošė įvairių klasikinių opusų,  skirtų ir aranžuotų smuikui, violončelei, fleitai ir arfai, o vakaro pabaigoje klausytojai turėjo galimybę išgirsti  romantinius opusus klarnetui ir du skirtingomis epochomis sukurtus trio klarnetui, smuikui ir fortepijonui - lyrinį ir švelnų R.Schumann ciklą „Pasakos" ir gal kiek rečiau atliekamą, ypatingąją I. Stravinski muziką - operos „Kareivio istorija" variantą smuikui, klarnetui ir fortepijonui. Antrasis koncertas, pavadintas „Pasaulio muzikos rimtai", sujungė prancūzų impresionizmo, lietuvių folkloro bei argentinietiško tango spalvas; muziką atliko styginių kvartetas INFINITUM ir dainininkė Laura Stančikaitė. 

Kiekvienais metais festivalio metu norėdavome įnešti naujų vėjų, kurie padėtų klasikinei muzikai šiek tiek praplėsti savo rėmus. Šį kartą  festivalyje dalyvavo improvizacinės muzikos ansamblis „D'Pendent", kuris improvizuotomis melodijomis bei jazz'o garsais nukeliavo muzikinį kelią nuo amerikietiškų melodijų iki lietuviško kino klasikos - skambėjo tema iš kino filmo „Riešutų duona".

Įvairiose pasaulio šalyse klasikinė, o kuo toliau, tuo labiau ir jazz'o, gospelo muzika vis dažniau skamba bažnyčiose bei Katedrose. Ši tradicija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. 2011m. vieną iš koncertų surengėme Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje. Po jos skliautais styginių instrumentų atliekama J. S. Bach muzika užvaldė klausytojus. Trumpoje valandoje ir skambėjime ištirpo laikas ...

2012m. festivaliui buvo ypatingi - šventėme savo penkerių metų jubiliejų. Grūdas, pasėtas į žemę, įaugo ir pradėjo skleisti pirmuosius žiedus. Džiaugiamės ištikima festivalio publika, džiaugiamės „augančiu" klausytoju - kasmet vis daugiau jaunų veidų buvo  galima išvysti koncertų salėje.  Koncertų ciklą sudarė penki koncertai: vokalinės muzikos, atliekamas Kauno teatro solistų Gitanos Pečkytės bei Mindaugo Zimkaus. Antrasis koncertas, skirtas muzikos instrumentų karaliui - fortepijonui, kur sudėtingiausius opusus grojo vieni talentingiausių jaunosios kartos lietuvių pianistų. Didelis dėmesys buvo skirtas kamerinei muzikai - skambėjo styginių trio, atliekami Trio Jacob iš Prancūzijos, J.Bramso Fortepijoninis kvintetas, o visą festivalį vainikavo jungtinis prancuzų - lietuvių ansamblis, atlikęs F. Menndelson Oktetą.  Festivalio postliudija tapo šventinis koncertas Šv.Mato bažnyčioje.

Programos sudarymas yra labai delikatus klausimas kiekvienais metais. Koncertų ciklas turi turėti bendrą liniją, bendrą muzikinę mintį, kuri jungia pasirodymus į vieną siluetą, kuriame išlaikomas harmoningas ir logiškas atlikėjų bei kūrinių išdėstymas. Skirtingos muzikantų sudėčių galimybės - kūriniai balsui ir instrumentams solo, styginiai, pučiamųjų intrumentų ar mišrūs duetai, trio, kvartetai, kvintetai ar kt. yra derinami ne tik programos, bet ir atlikėjų atžvilgiu. Jubiliejiniame festivalyje koncertai įgavo programinius pavadinimus, kuriais muzika priartėjo prie gamtos. Dūzgiančiomis bitėmis tapo stropieji pianistai,  paukščių balsais žavėjo operos solistai,  romantiniais Brahmso potėpiais buvo nutapytas dangaus žydrumas, o baigiamasis koncertas leido mums „basomis pasitikti saulę" -  pabaiga visuomet  yra kažko pradžia...

Pagrindinės festivalio siekimų kryptys yra klasikinės muzikos kultūros prieinamumas ir sklaida visuomenėje, skatinimas domėtis naujomis meninės išraiškos priemonėmis.

Koncertų metu stengiamasi atskleisti skirtingų epochų stilių įvairovę bei jų skirtumus: baroko epochos (XVIIa. pr. - XVIIIa. vid.) polifoniją, apipintą ornamentų gausybe; klasikinės epochos (XVIIIa. vid. - XIXa. pr.) formos griežtumą, harmonijos preciziją; romantizmo (XIXa. pr. - XXa. pr.) begalinio tęstinumo erdves; nenuspėjamus, neprognozuojamus, netikėtų idėjų bei skambesių, naujų išraiškos priemonių kupinus šiuolaikinius opusus. Atliekant įvairių Europos ir pasaulio kompozitorių kūrinius,  šiuolaikiniams lietuvių kompozitoriams festivalyje yra skiriamas svarbus dėmesys - yra skambėję B. Dvariono, S. Vainiūno, M. K. Čiurlionio, J. Andrejevo, Z. Bružaitės, G. Gelgoto, O. Narbutaitės, A. Šenderovo, A. Navicko, R. Vitkauskaitės , K. Vasiliauskaitės kūriniai.

Šiuo renginiu siekėme sudominti ir pritraukti ne tik profesionalius muzikos žinovus, bet ir visus garsų meno gerbėjus. 

Festivalis ir toliau kuria ateities planus. Mes didžiuojamės savo klausytoju bei žmonėmis, kartu kuriančiais šią kasmetinę šventę. Galbūt negalime pasigirti didelėmis afišomis ir skambiomis reklamomis, tačiau galime pasidžiaugti nuveiktais darbais ir jų nuoširdumu, galime atsistoję dėkoti visiems atlikėjams, kurie nuo pat pradžios tik idėjos vedami sutiko drąsiai ir atsidavę pasidalinti savo meile muzikai su kitais žmonėmis. Mūsų festivalis kamerinis, tačiau rūmai, kurie mus priima kiekvienais metais, savo didybe ir istorija galėtų konkuruoti su didžiausiais pasaulio rūmais. Ir,  aišku, kas mes būtume be rėmėjų, be tų žmonių, kurie mumis tiki ir kurie suteikia galimybę kurti, suteikia galimybę dovanoti šventę žmonėms.

Publikuota: 2015 10 04