Žemėvaldos kaita Kamajų valsčiuje 1861 - 1939 metais

 

Dr. Jonas Šedys

 

Tiek Lietuvos Valstybės istorijos archyve (toliau LVIA), tiek Lietuvos Centriniame valstybės archyve (toliau LCVA) saugoma nemažai bylų su duomenimis apie Kamajų valsčiaus kaimų žemę. Bandau šių bylų duomenis susisteminti ir pateikti plačiam skaitytojų ratui. Suprantu, kad nepavyko rasti duomenų apie daugelį kaimų, tačiau tikiu, kad surinkti duomenys gana aiškiai parodo bendras žemėvaldos kaitos tendencijas.
Rusijos caras Aleksandras II 1861 metų vasario 19 d. Manifestu panaikino baudžiavą (Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 1, Vilnius, 1966, p.166). Manifestas teisiškai panaikino baudžiauninkų priklausomybę dvarininkams. Buvusių baudžiauninkų nebebuvo galima pirkti, parduoti, mainyti, dovanoti. Jie tapo laisvais žmonėmis, o iki tol juk būta dvarininkų, kurie baudžiauninkų nelaikė žmonėmis... Tačiau kitais atžvilgiais krašte niekas nepasikeitė. Mat Manifestu privalomi santykiai tarp dvarininkų ir valstiečių, įskaitant lažą, palikti dvejiems metams.

Antras realus žingsnis iš baudžiavos  - žemės išpirkimas. 1863 metų kovo 1 d. vidaus reikalų ministro P.Valujevo iniciatyva buvo nustatytas privalomas žemės išpirkimas Lietuvoje (Jučas M., Mulevičius L., Tyla A. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861 - 1914 metais. Vilnius, 1975, p.50). Kaip vyko žemės išpirkimas būsimo Kamajų valsčiaus ribose aprašyti neįmanoma, nes archyvuose nepavyko rasti žemės išpirkimo dokumentų (veikiausiai jie neišlikę). Tačiau kai kurios šiu dokumentų detalės (išrašai) pateikiamos kaimų skirstymo į vienkiemius bylose tiek Stolypino reformos, tiek ir tarpukario Lietuvoje vykdytos (kartais vadinamos Krupavičiaus) reformos metu. Lengviausia išsipirkti žemę buvo valstybinių dvarų valstiečiams, nes nebuvo asmenų, suinteresuotų trukdyti ši procesą. Tai Nečionių (Nečiūniškių)kaimo valstiečiai žydai pradėję žemės išpirkimą 1869 metais (LCVA F1250, ap. 3, b.63270). Dar yra nuorodų, kad valstybinių valstiečių gyventa Merkių (LVIA F. 526, ap. 6, b. 25560, Narbučių (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 6131) ir Žliubų (LVIA F. 526, ap. 6, b. 101) kaimuose.
Iš Mažeikiškio dvaro (dvarininkas Abeliardas Sesickis) nuo 1870 metų lapkričio 1 d.  per 49 metus žemę išsipirko Pročkų kaimo ūkininkai: 4 po 15,5 dešimtinės ir 5 po 3 dešimtines (LCVA F.1250, ap. 3, b. 6148). Iš Gudiškio dvaro (dvarininkas Kajetonas Salmanovičius) nuo 1870 metų lapkričio 1 d. žemę pradėjo išsipirkti Tytelių kaimo gyventojai: 8 ūkininkai po 18 dešimtinių 2000 sieksnių, 3 asmenys - 110, 125 ir 200 sieksnių (LCVA F. 1250, ap.3, b. 6208). Iš Rokiškio dvaro Petkūnų kaimo 3 ūkininkai išpirko: 14 dešimtinių 1362 sieksnius, 14 dešimtinių 1363 sieksnius, 29 dešimtines 326 sieksnius ir kartu 3 dešimtines 87 ganyklų (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 6154). Visais kitais atvejais nenurodyta nei buvęs žemės savininkas, nei išpirkimo pradžios data, o tik išpirktos žemės plotas: Žeimių kaime 8 ūkininkai po 16,40 ha (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 6321), Naujasodės kaime 19 ūkininkų po16 dešimtinių (LCVA F.1250, ap. 3, b. 61270, Vaitkūnų kaime 24 ūkininkai po 17,5 dešimtinės (LCVA F. 1250, ap. 3, b.5796), Pašilės kaime 3 ūkininkai po 18 dešimtinių (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 5779), Gučiūnų kaime 38 ūkininkai po 18 dešimtinių (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 5774), Rimšionių kaime 13 ūkininkų po 20 ha (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 5791), Minčiūnų kaime 8 ūkininkai po 18,5 dešimtinės (LCVA F.1250, ap. 3, b. 6449),  Petraukos kaime 2 ūkininkai po 19 dešimtinių (LCVA F.1250, ap.3, b.5787), Mikniūnų kaime 16 ūkininkų po 20 dešimtinių , 14 mažažemių nuo 0,18 iki 6,5 dešimtinės (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 5786), Juodonių kaime 16 ūkininkų po 20 dešimtinių, 6 asmenys po 3 dešimtines ir bendrai 30 dešimtinių ganyklų ir 27 dešimtines nenaudojamos žemės (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 6068), Krylių kaime 14 ūkininkų po 20,5 dešimtinės (LCVA F. 1250, ap. 3, b.5777), Verksnionių kaime 15 ūkininkų po 21 dešimtinę (LCVA F.1250, ap.3, b.5778), Kuokšių kaime 12 ūkininkų po 23,5 dešimtinės, 1 ūkininkas 18 dešimtinių (LCVA F.1250, ap. 3, b.5789), Narbučių kaime 3 ūkininkai po 23,5 dešimtinės, 2 asmenys po 3 dešimtines,  1 asmuo 1,96 dešimtinės, 2 asmenys kartu 0,5 dešimtinės (LCVA F.1250, ap. 3, b.6131), Žliubų kaime 3 ūkininkai po 29 dešimtines 1743 sieksnius (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 6232), Vabolių kaime 6 ūkininkai po 37,40 ha (LCVA F. 1250, ap3, b. 5793), Mažeikiškio kaime 3 ūkininkai: 30 1/4 dešimtinės, 40 1/4 dešimtinės ir 70 1/2 dešimtinės (LCVA F.1250, ap.3, b. 6310). Beje būta ir tokių,kuriems žemės išsipirkti nereikėjo. Tai Jurkiškio kaimo gyventojai Jonas Mirskis, valdęs 61,2 ha žemės, Benediktas Orda - 30,6 ha ir Jurgis Orda - 30,6 ha. Tikėtina, kad tai buvę Lietuvos bajorai, kurių bajorystės caro valdžia nepripažino ir vadino viensėdininkais .


Trečias labai svarbus etapas kelyje iš baudžiavos - tai kaimų (užusienių, viensėdžių) žemės atribojimas nuo dvarų žemės. Archyvuose surinktus šio etapo duomenis pateikiu chronologine tvarka - taip geriau matyti, kaip sunkiai ir iš lėto šis procesas vyko. 1870 metais matininkas Burliandas nuo Trumponių dvaro (dvarininkai Kamenskis ir Rutkovskaja) atskyrė I eilę Trumponių kaimo žemių - 39 dešimtines 860 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė 2199 sieksniai, arimai 24 dešimtinės, pievos 7 dešimtinės 1880 sieksnių, ganyklos 4 dešimtinės 1747 sieksniai, smėlynai 2344 sieksniai, keliai 1560 sieksnių. Trumponių kaimo ūkininkai atskyrimo dokumentus pasirašyti atsisakė. Galima juos suprasti - įrašas "I eilė" parodo, kad dalis kaimo žemių liko dvarininkams (LVIA F.526, ap.6, b. 2906). 1873 metų gegužes 1 d. matininkas Ignotas Liausas nuo Salų dvaro (dvarininkai Tyzenhauzai) atskyrė Gučiūnų kaimui 765 dešimtines 1320 sieksnių žemės, tame tarpe sodybos 32 dešimtinės 302 sieksniai, arimai 355 dešimtinės 1054 sieksniai, pievos 290 dešimtinių 1000 sieksnių, pelkėtos pievos 25 dešimtinė 44 sieksniai, ganyklos 48 dešimtinės 621 sieksnis, smėlynai 2 dešimtinės 1200 sieksnių, vandenys 5 dešimtinės 1176 sieksniai, keliai 4 dešimtinės 1423 sieksniai, kupstinė pelkė 1 dešimtinė 1200 sieksnių, kapinės 500 sieksnių. Byloje Gučiūnų kaimo ūkininkų parašų nėra (LVIA F.526, ap. 6, b. 134). Šio kaimo (tada priklaususio Ukmergės apskrities Aluotų valsčiui) ūkininkai iš anksto susitarė su gretimų kaimų valstiečiais priešintis, jeigu atribojant žemę bus bandoma atimti dalį kaimo žemių. Ginčas kilo dėl 25 dešimtinių pievų ir ganyklų atrėžimo. Valstiečiai atsisakė statyti ežiaženklius, iš samdomų asmenų, statančių ežiaženklius, atėmė kirvius ir bandė statomus ežiaženklius sunaikinti. Už tai kaimas buvo nubaustas: pas 38 ūkininkus 2 savaitėm apgyvendinti 77 asmenys (27 kareiviai, 30 atsargos kareivių ir 20 raitų dešimtininkų), 12 valstiečių atiduota tardytojui, kuris 6 iš jų suėmė. (Jučas M., Mulevičius L, ... p.226).
Tais pačiais 1873 metais matininkas Ignotas Liausas nuo Tyzenhauzų valdomo Salų dvaro atribojo ir eilės kitų kaimų žemes: birželio 4 d. Vaitkūnų kaimui - 428 dešimtines 2340 sieksnių, tame tarpe sodybos 18 dešimtinių 1104 sieksniai,  arimai 221 dešimtinė 1968 sieksniai, pievos 163 dešimtinės 1728 sieksniai,  ganyklos 12 dešimtinių 300 sieksnių, keliai 6 dešimtinės 200 sieksnių, pelkė 4 dešimtinės 60 sieksnių, smėlynai 2 dešimtinės 1700 sieksnių, kapinės 60 sieksnių; Vaitkūnų kaimo ūkininkai atribojimo dokumentus pasirašyti atsisakė ( LVIA F.526, ap. 6, b. 159); liepos 20 d. Naujasodės kaimui - 338 dešimtines 1400 sieksnių, tame tarpe sodybos 15 dešimtinių 43 sieksniai, arimai 177 dešimtinės 1750 sieksnių, pievos 123 dešimtinės 1057 sieksniai, ganyklos 4 dešimtinės 400 sieksnių, vandenys 6 dešimtinės 1800 sieksnių, pelkė 5 dešimtinės 300 sieksnių, keliai 4 dešimtinės 1200 sieksnių, smėlynai 1 dešimtinė 1800 sieksnių, kapinės 250 sieksnių; byloje Naujasodės kaimo ūkininkų parašų nėra (LVIA  F.526, ap. 6, b. 157);  liepos 25 d. Taraldžių kaimui - 542 dešimtines, tame tarpe sodybos 25 dešimtinės 1125 sieksniai, arimai 263 dešimtinės 875 sieksniai, pievos 175 dešimtinės 400 sieksnių, ganyklos 8 dešimtinės 600 sieksnių, samaninė pelkė 35 dešimtinės 400 sieksnių, kupstinė pelkė 25 dešimtinės 600 sieeksnių, keliai 5 dešimtinės 1200 sieksnių, smėlynai 3 dešimtinės 200 sieksnių, vandenys 1400 sieksnių, kapinės 400 sieksnių; Taraldžių kaimo ūkininkai atribojimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F. 526, ap.6, b. 92); liepos 27 d. Verksnionių kaimui - 368 dešimtines 1400 sieksnių, tame tarpe sodybos 13 dešimtinių 1800 sieksnių, arimai 161 dešimtinė 2000 sieksnių, pievos 140 dešimtinių 89 sieksniai, ganyklos 48 dešimtinės 291 sieksnis, keliai 2 dešimtinės 400 sieksnių, pelkė 2 dešimtinės 120 sieksnių, smėlynai 1500 sieksnių; byloje Verksnionių kaimo ūkininkų parašų nėra (LVIA F.526, ap. 6, b. 161); rugpjūčio 8 d. Rimšionių kaimui - 275 dešimtines 360 sieksnių, tame tarpe sodybos 12 dešimtinių 1828 sieksniai, arimai 133 dešimtinės 33 sieksniai, pievos 107 dešimtinės 1739 sieksniai, ganyklos 16 dešimtinių 710 sieksnių, smėlynai 2 dešimintinės 1200sieksnių, keliai 2 dešimtinės 100 sieksnių, kupstinė pelkė 1950 sieksnių; byloje Rimšionių kaimo ūkininkų parašų nėra (LVIA F.526, ap.6, b.113); rugpjūčio 13 d. Krylių kaimui - 289 dešimtines 382 sieksnius, tame tarpe sodybos 12 dešimtinių 82 sieksniai, arimai 135 dešimtinės 1200 sieksnių, pievos 132 dešimtinės 1200 sieksnių, ganykla 4 dešimtinės 2100 sieksnių, keliai 2 dešimtinės 300 sieksnių, smėlynai 1 dešimtinė 1200 sieksnių, kupstinė pelkė 1400 sieksnių, kapinės 100 sieksnių; byloje Krylių kaimo ūkininkų parašų nėra (LVIA F. 526, ap.6, b.95);  rugpjūčio 25 d. Žeimių kaimui - 124 dešimtines 1820 sieksnių, tame tarpe sodybos 7 dešimtinės 296 sieksniai, arimai 64 dešimtinės 712 sieksnių,  pievos 49 dešimtinės 192 sieksniai, ganyklos 3 dešimtinės 50 sieksnių, keliai 1770 sieksnių, vandenys 850 sieksnių, kapinės 200 sieksnių, smėlynai 150 sieksnių; byloje Žeimių kaimo ūkininkų parašų nėra (LVIA F.526, ap.6, b.125); rugsėjo 1 d. Greviškių kaimui - 98 dešimtines 1485 sieksnius, tame tarpe sodybos 3 dešimtinės 1000 sieksnių, arimai 50 dešimtinių 1100 sieksnių, pievos 41 dešimtinė 1075 sieksniai, ganyklos 2 dešimtinės 600 sieksnių, keliai 1 dešimtinė 120 sieksnių; Greviškių kaimo ūkininkai atribojimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 124); rugsėjo 3 d. Samaniškio viensėdžiui - 24 dešimtines 315 sieksnių; tame tarpe sodyba 1221 sieksnis, arimai 10 dešimtinių 315 sieksnių, pievos 12 dešimtinių 264 sieksniai, ganykla 1 dešimtinė, keliai 315 sieksnių; viensėdžio savininkas atribojimo dokumentus pasirašė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 148); rugsėjo 4 d. Savčiškio viensėdžiui - 31 dešimtinę 2179 sieksnius, tame tarpe sodyba 1 dešimtinė 629 sieksniai, arimai 14 dešimtinių 1660 sieksnių, pievos 13 dešimtinių 1430 sieksnių, ganykla 2 dešimtinės 284 sieksniai, keliai 426 sieksniai; viensėdžio savininkas atribojimo dokumentus pasirašė (LVIA F. 526, ap. 6, b.145); rugsęjo 5 d. Markūniškio kaimui - 40 dešimtinių 2040 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė 2216 sieksnių , arimai 27 dešimtinės 1000sieksnių, pievos 11 dešimtinių 393 sieksniai, keliai 560 sieksnių, vandenys 270 sieksniai (LVIA F. 526, ap. 6, b. 102); rugsėjo 7 d. tam pačiam kaimui - 22 dešimtines 500 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė 100 sieksnių, arimai 10 dešimtinių 1000 sieksnių, pievos 10 dešimtinių 1220 sieksnių, ganykla 400 sieksnių, keliai 80 sieksnių (LVIA F. 526, ap. 6, b. 101).
1878 metų rugsėjo 11 d. matininkas Liudvikas Petkevičius nuo Gudeniškio dvaro (dvarininkas Salmanovičius) Tytelių kaimui atskyrė 170 dešimtinių 90 sieksnių žemės, tame tarpe naudmenų 168 dešimtinės 940 sieksnių naudmenų; Byloje Tytelių kaimo ūkininkų parašų  nėra (LVIA F.526, ap. 6, b. 2339).
1881 metais  matininkas Vadilenas Petkevičius nuo Kamajėlių dvaro (dvarininkai Rudaminos) atskyrė: balandžio 28 d. Labiškių užusieniui - 24 dešimtines 896 sieksnius, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė, arimai 12 dešimtinių 2360 sieksnių, pievos 5 dešimtinės 1600 sieksnių, ganyklos 4 dešimtinės 1432 sieksniai, keliai 364 sieksniai; kaip savininkas atribojimo dokumentus pasirašė Jonas Sirvydas (LVIA F. 526, ap. 6, b.2546); gegužes 4 d. Tervydžių kaimui atmatavo 21 sklypą, tačiau nei bendras jų plotas, nei eksplikacija byloje nepateikti. Tervydžių kaimo ūkininkai atribojimo dokumentus pasirašė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 25560; gegužes 26 d. Špokiškiu kaimui - 141 dešimtinę 2000 sieksnių, tame tarpe sodybos 7 dešimtinės 600 sieksnių, arimai 80 dešimtinių 616 sieksnių, pievos 29 dešimtinės 1400 sieksnių, ganyklos 19 dešimtinių 900 sieksnių, eglynas 4 dešimtinės 400 sieksnių, keliai 2000  sieksnių, vandenys 400 sieksnių, kapinės 484 sieksniai; Špokiškio kaimo ūkininkai žemės atskyrimo dokumentus pasirašė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2532).
Tais pačiais 1881 metais matininkas Ogodosijus Fugalevičius nuo Savičiūnų dvaro atskyrė; rugpjūčio 3 d. Juodonių kaimui - 414 dešimtinių 1530 sieksnių (žemės eksplikacija nepateikta); Juodonių kaimo ūkininkai žemės atskyrimo dokumentus pasirašė (LCVA F. 1250, ap.3, b.6068); rugpjūčio 6 d. Kurkliečių kaimui - 217 dešimtinių 960 sieksnių, tame tarpe sodybos 7 dešimtinės 1855 sieksnių, arimai 126 dešimtinės 2119 sieksnių, pievos 31 dešimtinė 1055 sieksniai, ganyklos 20 dešimtinių 1854 sieksniai, kupstinė pelkė 29 dešimtinės 1975 sieksniai, keliai 1199 sieksniai, vandenys 664 sieksniai, duobės 349 sieksniai; už save ir neraštingus ūkininkus pasirašė Juozas Tumas (LVIA F. 526, ap.6, b. 626); rugpjūčio 7 dieną Petraukos kaimui - 50 dešimtinių 1090 sieksnių, tame tarpe sodybos 5 dešimtinės 350 sieksnių, arimai 30 dešimtinių 803 sieksniai, pievos 6 dešimtinės 1459 sieksniai, ganyklos 5 dešimtinės 974 sieksniai, pelkė 2 dešimtinės 930 sieksnių, keliai 1374 sieksniai (LCVA F. 1250, ap. 3, b. 5787).
1882 metais matininkas Adomas Taločka pradėjo atskirti kaimų žemę nuo Rokiškio dvaro (dvarininkė M.Pšezdecka) valdų: liepos 27 d. Vaičionių kaimo I eilę - 180 dešimtinių 1758 sieksnius, tame tarpe sodybos 8 dešimtinės 1500 sieksnių,  arimai 129 dešimtinės 452 sieksniai, pievos 27 dešimtinės 866 sieksniai, ganyklos 12 dešimtinių 2330 sieksnių, keliai 1 dešimtinė 760 sieksnių, smėlynai 1 dešimtinė 500 sieksnių, vandenys 210 sieksnių; Vaičionių kaimo ūkininkai atskyrimo dokumentus pasirašyti atsisakė; tai, kad kaimui skirta žemė net 14 sklypų aiškiai rodo, kad dalį kaimo žemių dvarininkė pasiliko (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2446); rugsėjo 24 d. Vaštakų kaimui - 105 dešimtines 256 sieksnius, tame tarpe sodybos 2 dešimtinės 2000 sieksnių, arimai 55 dešimtinės 110 sieksnių, pievos 39 dešimtinės 36 sieksniai, ganyklos 5 dešimtinės 1480 sieksnių , keliai 1 dešimtinė 1820 sieksnių, smėlynai 2010 sieksnių; Vaštakų kaimo ūkininkai atskyrimo dokumentus pasirašė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2744).
Tais pačiais 1882 metais A.Taločkos pradėtą darbą - kaimų atskyrimą nuo Rokiškio dvaro - tęsė matininkas Oskaras Šperlingas: rugsėjo 29 d. Čižausko viensėdžiui - 31 dešimtinę 120 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė 1000 sieksnių, arimai 24 dešimtinės 444 sieksniai, pievos 3 dešimtinės 776 sieksniai, ganykla 1 dešimtinė 360 sieksnių, keliai 2340 sieksnių; vienkiemio savininkas Mykolas Kazanavičius atribojimo dokumentus pasirašė (LVIA F. 526, ap.6, b.2303);  spalių 6d. Žvirbliškių  kaimui - 64 dešimtines , tame tarpe sodybos 4 dešimtinės, arimai 36 dešimtinės 770 sieksnių, pievos 19 dešimtinių 1200 sieksnių, ganykla 2 dešimtinės 760 sieksnių, kelai 1 dešimtinė 2070 sieksnių; dar ginčytina žemė 5 dešimtinės 424 sieksniai; Žvirbliškių kaimo ūkininkai atribojimo dokumentų pasirašyti neatėjo (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2592); spalių 10 d. Žliubų kaimui - 88 dešimtines 720 sieksnių; tame tarpe sodybos 2 dešimtinės 1800 sieksnių, arimai 59 dešimtinės 1750 sieksnių, pievos 20 dešimtinių 600 sieksnių, ganyklos 5 dešimtinės 110 sieksnių, vandenys 710 sieksnių, keliai 550 sieksnių; ginčytinos žemės plotas nenurodytas; Žliubų kaimo ūkininkai atribojimo dokyumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2593); spalių 12 d. Žališkių kaimui- 23 dešimtines 1770 sieksnių, tame tarpe sodybos 1620 sieksnių, arimai 13 dešimtinių 2170 sieksnių, pievos 7 dešimtinės 210 sieksnių, ganykla 1680 sieksnių, keliai 1620 sieksnių, vandenys 270 sieksnių; ginčytina žemė 8 dešimtinės 700 sieksnių; Žališkių kaimo ūkininkai atribojimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F.526, ap. 6, b. 2563); spalių 28 d. Vaštakiškių užusieniui - 29 dešimtines 1120 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtine 1400 sieksnių, arimai 20 dešimtinių 1440 sieksnių, pievos 5 dešimtinės 1460 sieksnių, ganykla 1 dešimtinė 1200 sieksnių, keliai 450 sieksnių; ginčytina žemė 3 dešimtinės 470 sieksnių; Vaštakiškių ūkininkų parašų byloje nėra (LVIA F. 526, ap.6, b 2576.
1883 metais matininkas Oskaras Šperlingas tęsė kaimų žemių atskyrimą nuo Rokiškio dvaro valdų: balandžio 28 d. Kamajų miesteliui - 112 dešimtinių 569 sieksnius, tame tarpe sodybos 2 dešimtinės 750 sieksnių, arimai 68 dešimtinės 2074 sieksniai, pievos 36 dešimtinės 797 sieksniai, ganykla 2 dešimtinės 1308 sieksniai, keliai 1 dešimtinė 1968 sieksniai, vandenys 872 sieksniai; ginčytinos žemės plotas nenurodytas, tačiau byloje esanti nuoroda "I eilė" ir kad atskirtoji žemė net 28 sklypuose, akivaizdžiai rodo, kad dvarininkai nemažai žemių pasiliko; todėl nenuostabu , kad Kamajų miėstelio ūkininkai atskyrimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2681); gegužes 26 d. Mickūnų kaimui - 161 dešimtinę  1475 sieksnius, tame tarpe sodybos 3 dešimtinės 1700 sieksnių, arimai 102 dešimtinės 700 sieksnių, pievos  43 dešimtinės 1985 sieksniai, ganykla 9 dešimtinės 2380 sieksnių, keliai 1 dešimtinė, smėlynai 1910 sieksnių, ginčytinos žemės plotas nenurodytas; Mickūnų kaimo ūkininkų parašų byloje nėra (LVIA F. 526, ap. 6, b. 3051): birželio 1 d. Totoriškių kaimui - 122 dešimtines, tame tarpe sodybos 4 dešimtinės 300 sieksnių, arimai 86 dešimtinės 935 sieksniai, pievos 24 dešimtinės 1850 sieksnių, ganykla 4 dešimtinės 1810 sieksnių, keliai 1 dešimtinė 2305 sieksnių; ginčytina žemė 4 dešimtinės 1560 sieksnių; Totoriškių kaimo ūkininkai atribojimo dokumentų pasirašyti neatėjo (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2623); birželio 13 d. Vilkeliškių viensėdžiui - 8 dešimtines 1200 sieksnių, tame tarpe sodyba 940 sieksnių, arimai 5 dešimtinės 1540 sieksnių, pievos 2 dešimtinės 820 sieksnių, keliai 300 sieksnių; vienkiemio savininkas atskyrimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2753); liepos 19 d. Kraupių kaimui - 368 dešimtines, tame tarpe sodybos 15 dešimtinių 530 sieksnių, arimai 183 dešimtinės 1877 sieksniai, pievos 140 dešimtinių 1545 sieksniai, ganyklos 24 dešimtinės 1284 sieksniai, keliai 2 dešimtinės 200 sieksnių, smėlynai 1 dešimtinė 50 sieksnių, vandenys 1714 sieksnių, ginčytinos žemės plotas nenurodytas; Kraupių kaimo ūkininkai atribojimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2631); liepos 23 d. Vinkšnynės užusieniui - 35 dešimtines 80 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė, arimai 19 dešimtinių 1361 sieksnis, keliai 361 sieksnis, vandenys 199 sieksniai; ginčytina žemė 14 dešimtinių 650 sieksnių; Vinkšnynės ūkininkų parašų byloje nėra (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2676); liepos 27 d. Dmitreliškio užusieniui - 9 dešimtines 460 sieksnių, tame tarpe sodybos 540 sieksnių, arimai 6 dešimtinės 2270 sieksnių, pievos 2 dešimtinės 50 sieksnių, ginčytinos žemės plotas nenurodytas; Dmitreliškio ūkininkai atskyrimo dokumentų pasirašyti neatvyko (LVIA F.526, ap. 6, b. 2616); liepos 28 d. Aukštakalnių kaimui (I eilė) - 384 dešimtines 1780 sieksnių, tame tarpe sodybos 12 dešimtinių 900 sieksnių, arimai 244 dešimtinės 740 sieksnių, pievos 89 dešimtinės 2380 sieksnių, ganyklos 30 dešimtinių 705 sieksniai, smėlynai 3 dešimtinės 1210 sieksnių, keliai 3 dešimtinės 145 sieksniai, samaninė pelkė 1 dešimtinė 500 sieksnių; ginčytina žemė 30 dešimtinių 1000 sieksnių; Aukštakalnių kaimo ūkininkai atskyrimo dokumentus pairašyti atsisakė (LVIA F.526, ap, 6, b. 2630); rugpjūčio 20 d. Keistutiškio viensėdžiui - 41 dešimtinę 1920 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė 380 sieksnių, arimai 26 dešimtinės 266 sieksniai, pievos 12 dešimtinių 850 sieksnių, ganykla 1 dešimtinė 1092 sieksniai, keliai 1230 sieksnių; vienkiemio savininkas atskyrimo dokumentų pasirašyti neatvyko (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2055); rugsėjo 3 d. Petkūnų kaimui - 60 dešimtinių 2100 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė 2100 sieksnių , arimai 35 dešimtinės 2301 sieksnis, pievos 19 dešimtinių 1680 sieksnių, ganykla 3 dešimtinės 87 sieksniai, keliai 1362 sieksniai; ginčytinos žemės plotas nenurodytas; Petkūnų kaimo ūkininkai atribojimo dokumentų pasirašyti neatėjo (LVIA F.526, ap.6, b.2655).
1884 metų balandžio 2 d. matininkas Pavlovas nuo Rokiškio dvaro (dvarininkė M.Pšezdecka) atskyrė Vaičionių kaimo II eilę, tai yra žemę laisvajam žmogui Silvestrui Ropeikai - 29 dešimtines 1814 sieksnių, tame tarpe sodyba 1 dešimtinė 1667 sieksniai, arimai 19 dešimtinių 1585 sieksniai, pievos 7 dešimtinės 561 sieksnis, ganykla 2000 sieksnių, keliai 541 sieksnis, smėlynai 240 sieksnių, vandenys 20 sieksniai; už neraštingą savininką jam prašant pasirašė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2747).
1888 metų rugpjūčio 29 d. matininkas Julianas Grinbergas nuo Olsetos dvaro (dvarininkas Petuchas) atskyrė Pašilės kaimui - 66 dešimtines 1917 sieksnių, tame tarpe sodybos 3 dešimtinės 640 sieksnių, arimai 36 dešimtinės 1330 sieksnių, pievos 17 dešimtinių 837 sieksniai, ganyklos 8 dešimtinės 1800 sieksnių, keliai 2110 sieksnių. Pašilės kaimo ūkininkai atskyrimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F.526, ap. 6, b. 2923).
1889 metais matininkas Dmitrijus Paškovas nuo Rokiškio dvaro atskyrė: gegužes 11 d. Laukagalių užusieniui - 49 dešimtines 1918 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė 746 sieksniai, arimai 29 dešimtinės 821 sieksnis, pievos 8 dešimtinės 1312 sieksnių, ganyklos 10 dešimtinių 1396 sieksniai, keliai 1043 sieksniai; tai, kad atskirtoji žemė net 22 sklypuose rodo, kad nemažai žemių palikta dvarininkams; Laukagalių ūkininkai atskyrimo dokumentų pasirašyti neatėjo (LVIA F. 526, ap. 6, b.2987); rugsėjo 21 d. Gavėniškio užusieniui - 11 dešimtinių 1920 sieksnių (5 sklypai) , tame tarpe sodybos 1350 sieksnių, arimai 9 dešimtinės 1100 sieksnių, pievos 1 dešimtinė 790 sieksnių, smėlynai 940 sieksnių, keliai 300 sieksnių; Gavėniškio ūkininkai atskyrimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2980).
1894 metų lapkričio 22 d. matininkas Adomas Taločka nuo Rokiškio dvaro atskyrė Keistutiškio viensėdžiui - 46 dešimtines 2345 sieksnių, tame tarpe sodyba 1 dešimtinė 380 sieksnių, arimai 27 dešimtinių 768 sieksniai, pievos 14 dešimtinių 1375 sieksniai, lapuočių miškas 1 dešimtinė 2300 sieksnių, ganykla 1 dešimtinė 1092 sieksniai, keliai 1230 sieksnių; beje tai antras bandymas atskirti šio vienkiemio žemę; vienkiemio savininkas atskyrimo dokumentus pasirašė (LVIA F. 526, ap. 6, 3093).
1895 metų rugsėjo 13 d. matininkas Adomas Taločka nuo Rokiškio dvaro atskyrė Varlių kaimui - 202 dešimtines 1616 sieksnių, tame tarpe sodybos 5 dešimtinės, arimai 125 dešimtinės 460 sieksnių, pievos 62 dešimtinės 1876 sieksniai, ganyklos 6 dešimtinės 1100 sieksnių, keliai 1 dešimtinė 1570 sieksnių, smėlynai 1 dešimtinė 1400 sieksnių. Varlių kaimo ūkininkai atskyrimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 2740).
1897 metų spalių 8 d. Matininkas Adomas Taločka nuo Rokiškio dvaro atskyrė Kumšiškių viensėdžiui - 40 dešimtinių 1800 sieksnių, tame tarpe sodybos 1 dešimtinė 980 sieksnių, arimai 22 dešimtinės 1504 sieksniai, pievos 14 dešimtinių 100 sieksnių, ganykla 2 dešimtinės 166 sieksniai, keliai 1180 sieksnių, vandenys 270 sieksnių. Vienkiemio savininkas atskyrimo dokumentus pasirašė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 3127).
1900 metų gegužes 25 d. matininkas Adomas Taločka nuo Rokiškio dvaro atskyrė Čižu kaimui - 130 dešimtinių 2310 sieksnių, tame tarpe sodybos 8 dešimtinės 100 sieksnių, arimai 75 dešimtinės 1322 sieksniai, pievos 38 dešimtinės 2010 sieksnių, ganykla 2 dešimtinės 1150 sieksnių, smėlynai 3 dešimtinės 104 sieksniai, keliai 3 dešimtinės 24 sieksniai. . Kadangi atskirtoji žemė 9 sklypuose, aišku, kad dalis žemių liko dvarui. Čižu kaimo ūkininkai atskyrimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F.526, ap.6, b. 3145).
1908 metų rugpjūčio 8 d. matininkas Adomas Taločka nuo Rokiškio dvaro valdų Kuokšių kaimui atskyrė 272 dešimtines 1805 sieksnius žemės, tame tarpe sodybos 18 dešimtinių 1700 sieksnių, arimai 181 dešimtinė 1170 sieksnių, pievos 56 dešimtinės 725 sieksniai, ganykla 10 dešimtinių 45 sieksniai, pelkė 2 dešimtinės 940 sieksnių, keliai 2 dešimtinės 575 sieksniai, vandenys 1 dešimtinė 450 sieksnių. Nuoroda "I eilė" ir 9 sklypai patvirtina, kad dalį kaimo žemių pasiliko dvaras. Kuokšių  kaimo ūkininkai atskyrimo dokumentus pasirašyti atsisakė (LVIA F. 526, ap. 6, b. 3183). Manau, kad iš pateiktų dokumentų įžvalgus skaitytojas suprato kurių dvarų savininkai buvo mažiausiai geranoriški kaimų ūkininkų atžvilgiu....
             

          
Stolypino reforma, Lietuvoje vykdyta 1907 - 1915 metais, buvo tam tikras etapas naikinant baudžiavos liekanas ir stiprinant ūkininkų ūkius. Ūkininkai, besikeliantys į vienkiemius , buvo valdžios skatinami ir remiami. Kiekvienam iš jų buvo skirta nusikirsti po 25 medžius statybinei medžiagai pasiruošti. Daugelis ūkininkų prašė skirti papildomai dar 25, o kai kurie ir 50 medžių. Tačiau papildomai medžių buvo skirta tik tiems, kurie prašė ir piniginės paskolos. Šia beprocentinę paskolą reikėjo pradėti grąžinti po 5 metų per dešimtį metų kasmet išmokant po 10 procentų paskolos sumos. Paskolų prašymo ir skyrimo dokumentai dažniausiai yra kaimų skirstymo bylose ir tik atskirais atvejais tam sudarytos atskiros bylos - Bogušiškių (Baušiškių) kaimas (LCVA F.1250, ap.3, b.6031). Beje paimtos paskolos taip ir liko negražintos - mat prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuvą okupavo kaizerinė Vokietija.
Kaimui skirstantis į vienkiemius buvo atsižvelgiama į žemės našumą: pasilieką kaimavietėje - geriausioje (daržu) žemėje jos gaudavo mažiau, o išsikelią į galulaukes, prastesnę žemę - jos gaudavo daugiau. Žemių vertinimo kriterijai buvo nustatomi vietoje kiekvienam konkrečiam atvejui. Tai darydavo matininkas ,tardamasis su kaimo ūkininkais.
Pirmasis į vienkiemius išskirstytas kaimas - Bogušiškiai (Baušiškiai). Tai 1908 metų gruodžio 22 d. atliko matininkas Ivanas Salienekas, 8 ūkininkams (šeimoms), skirdamas nuo 2 dešimtinių 434 sieksnių iki 51 dešimtinės 2307 sieksnių žemės (LCVA F.1250, ap.4, b. 10/168). Šio kaimo ūkininkai prašė paskolų: 2 po 50 rublių, 5 po 150 rublių, 1 - 200 rublių ir jas gavo (LCVA F.1250, ap. 3, b. 6031).
1910 metų sausio 18 d. matininkas Kotovas išskirstė Tytelių kaimą :20 asmenų (arba šeimu) skirta nuo 200 sieksnių iki 18 dešimtinių 2130 sieksnių žemės. 11 ūkininkų prašė paskolų po 150 rublių ir jas gavo, 9 iš jų dar ir po 25 medžius papildomai (LCVA F.1250, ap.3, b. 6208).
1910 metų spalių 2d. matininkas Puzinavičius išskirstė Žliubų kaimą: 4 ūkininkams skirta nuo 9 dešimtinių 1697 sieksnių iki 31 dešimtinės 2293 sieksnių žemės (LCVA F. 1250, ap. 3, b.6232). 1910 metais dar išskirstyti: Papiškių kaimas: 8 asmenims (šeimoms) skirta nuo 1 dešimtinės 1177 sieksnių iki 44 dešimtinių 117 siekssnių žemės (LCVA F.1250, ap.3, b.6143) ir Pročkų kaimas: 9 ūkininkams skirta nuo 3 dešimtinių 254 sieksnių iki 28 dešimtinių 846 sieksnių žemės. Pastarojo kaimo ūkininkai taip pat gavo po 150 rublių paskolos ir papildomai 25 medžius (LCVA F. 1250, ap.3, b. 6143).
1911 metų kovo 11 d. matininkas Leonidas Oleškevičius išskirstė Naujasodės kaimą: 36 asmenims (šeimoms) skirta nuo 209 sieksnių iki 25 dešimtinių 35 sieksnių žemės (LCVA F.1250, ap., b. 6127, ap.4, b.10/155).
1911 metų gegužes 16 d. matininkas Kotovas išskirstė Kremešiškių kaimą: 5 asmenims (šeimoms) skirta nuo 1 dešimtinės 14 sieksnių iki 29 dešimtinių 1335 sieksnių žemės (LCVA F. 1250, ap.4, b. 10/106).
1911 metų lapkričio 6 d. matininkas Leonidas Oleškevičius išskirstė Taraldžių kaimą: 59 asmenims (šeimoms) skirta nuo 1 dešimtinės iki 25 dešimtinių 144 sieksnių žemės (LCVA F.1250, ap.3, b.6207, ap.4, b.10/168). Dar 1911 metais išskirstyti: Petkūnų kaimas: 5 ūkininkams skirta nuo 7 dešimtinių 880 sieksnių iki 17 dešimtinių 240 sieksnių žemės (LCVA F.1250, ap.3, b. 6154) ir Viktariškio viensėdis (LCVA F.1250, ap.3, b.6222
1913 metų rugpjūčio 26 d. išskirstytas Juodonių kaimas: 29 asmenims (šeimoms) skirta nuo 458 sieksnių iki 41 dešimtinės 1945 sieksnių žemės. Šio kaimo gyventojai bendram naudojimui pasiliko: ganyklą - 20 dešimtinių 92 sieksniai, mišką - 3 dešimtines 1109 sieksniai, durpyną - 2 dešimtinės 742 sieksniai ir žvyryną 1200 sieksnių (LCVA F.1250, ap.3, b.6068).
1913 metų rugsėjo 12 d, matininkas Balodas išskirstė Nečiūnų (Nečiūniškių) kaimą: 12 ūkininkų žydų skirta nuo 4 dešimtinių 1921 sieksnio iki 21 dešimtinės 2156 sieksnių žemės (LCVA F.1250, ap.3, b.6327).
1913 metų gruodžio 17 d. matininkas Kotovas išskirstė Duokiškio miestelio žemes: 11 asmenų (šeimu)  skirta nuo 464 sieksnių iki 24 dešimtinių 249 sieksnių. 9 ūkininkai paėmė 150 rublių paskolas ire gavo papildomai medžių: 7 po 25, 2 po 50 (LCVA F.1250, ap.3, b.6042)..
1914 metų vasario 7d. išskirstytas Redžionių kaimas: 15 asmenų (šeimu) skirta nuo 1 dešimtinės 1662 sieksnių iki 38 dešimtinių 700 sieksnių žemės (LCVA F. 1250, ap.3, b.6168). 1914 metų lapkričio 23 d. matininkas Vigelis išskirstė Narbučių kaimą: 6 asmenims skirta nuo 2 dešimtinių 590 sieksnių iki 32 dešimtinių 700 sieksnių žemės (LCVA F.1250, ap.3, b.61310.
1915 metais matininkas Dobkevičius išskirstė Nečionių kaimą: 15 asmenų (šeimu) skirta nuo 26 sieksnių iki 23 dešimtinių 1484 sieksnių žemės (LCVA F.1250, ap.4, b.10/167). Dar teko rasti nuorodą, kad prieš I pasaulinį karą į vienkiemius išskirstytas ir Kalvių kaimas (LCVA F.1250, ap2, b.10350. Tenka pažymėti, kad Kamajų valsčiuje Stolypino reformos metu į vienkiemius išskirstyta santykinai mažiau kaimų negu kad tiesiogiai su Kuršu besiribojančiuose valsčiuose (Obelių, Panemunio, Juodupės).                     
Lietuvai atsikovojus nepriklausomybę imtasi pertvarkyti žemės ūkį. 1922 metais Steigiamasis seimas priėmė žemės reformos įstatymą. Pagal ši įstatymą buvo nusavinta didžioji dalis dvarų žemės, nes absoliuti dvvarininkų dauguma Lietuvos nepriklausomybės nepalaikė. Dvarininkams buvo paliekama  80 ha žemės ir tik viename dvare. Jeigu dvarininkas turėjo kelis dvarus, antras ir tolimesni dvarai buvo nusavinami ir visiškai išparceliuojami. Dvarų parceliavimui ruoštasi iš anksto - kai kurie valsčiaus teritorijoje buvę dvarai (Dovainiškis, Urboniškis) apmatuoti jau 1920 metais. Parceliuojamų dvarų žeme pirmiauūsia buvo aprūpinami Lietuvos kariuomenės savanoriai, po to šiu dvarų darbininkai, dar vėliau artimiausių kaimų bežemiai ir mažažemiai. Savanoriai žemę gavo nemokamai (bet be teisės ją parduoti ar dovanoti be valdžios leidimo), o visi kiti naujakuriai turėjo valstybei mokėti išperkamuosius mokesčius ( už 1 ha I rūšies žemės 180 - 252 litus, II rūšies - 90- 126 lt, III - 36- 54, IV - 18 -27 lt). Išperkamieji mokesčiai  buvo išdėstyti 36 metams (Lietuva, Lietuvių enciklopedija, XV, Vilnius, 1991, p.181).
1923 metų spalių 26d. išskirstytas Grioviškių dvaras : 5  naujakuriams skirta nuo 13,99 ha iki 16 ha žemės; 12 Rimšionių kaimo mažažemių skirta nuo 2 ha iki 5,75 ha; 9 Vaitkūnų kaimo bežemių ir mažažemių skirta nuo2 iki 5,5 ha; 1 Salų bežemiui ir 1 Urboniškio dvaro mažažemiui skirta po 2 ha žemės (LCVA F.1250, ap.3, b.5780).
1924 metų gegužes 10 d. matininkas Julijonas Janulevičius iš varžytinių išpardavė 38,46 ha ploto Salų dvaro pievą "Kumponas", ją suskirstęs 1 -2 ha ploto sklypeliais. Pažymėtina, kad dalį sklypelių nupirko už valsčiaus ribų esančių (Beragių, Guminių, Naujikų, Punkiškių, Šereliu, Verleriškių, Viluinių) kaimų gyventojai. Už 1 ha pievos mokėta nuo 520 iki 1235 litų (LCVA F.1250, ap.3  b.5785). 1924 metų birželio 14 d. matininkas Julijonas Janulevičius pateikė Petrošiškio dvaro išskirstymo projektą: 70 ha žemės palikta pavyzdiniam ūkiui steigti, 3 dvaro darbininkams skirta: 8,58 ha, 8,73 ha ir 9,56 ha žemės; 11 Vabolių ir Žeimių kaimo ūkininkų skirta nuo 6,89 ha iki 7 ha žemės; 5 bežemiams amatininkams skirta po 2 ha žemės; 6 gretimų kaimų mažažemių skirtas nuo 2 ha iki 4 ha žemės priedas (LCVA F. 1250, ap.3, b.5787). 1924 metų liepos 4 d. matininkas Juozas Cybavičius iš varžytinių pardavė Salų dvaro pievą "Užusienis"  4,48 ha. Nupirko Jurkštas Antanas ir Jurkštas Kazys (LCVA F.1250, ap.3, b.5784).
Pagal 1925 metų sausio 24 d. projektą (matininkas Juozas Cybavičius) išskirstytas Pšezdeckiams priklausęs Dovainiškio dvaras. 15 naujakurių skirta nuo 11,27 ha iki 19,06 ha. (LCVA F.1250, ap.3, b.5775). Pažymėtina, kad per 17 metų (1925 - 1942) pasikeitė net 2/3 Dovainiškio kaimo ūkininkų. Matomai dauguma naujakurių buvo nepasiruošę ūkininkauti savanoriai. Taip manyti leidžia ir nebūdingos šiam kraštui naujakurių pavardės. Pagal 1925 metų sausio 26 d. projektą (matininkas Juozas Cybavičius) išskirstytas Pšezdeckiams priklausęs Urboniškio dvaras. 16 naujakurių skirta nuo 11,61 ha iki 26,46 ha žemės. 16 gretimo Krylių kaimo ūkininkų skirtas nuo 2 ha iki 7 ha žemės priedas . Urboniškio dvaro vietoje įsikūrė Kerelių kaimas (LCVAF.1250, ap.3, b.5776).1925 metais matininkas Stepas Pilkauskas išskirstė Salų dvarą 47 asmenims skirta nuo 0,5 ha iki 15,39 ha žemės, 93,70 ha žemės palikta pavyzdiniam ūkiui kurti (vėliau žemės ūkio mokyklos mokomasis ūkis), 8,67 ha skirta Salų bažnyčiai, 3,81 ha - žuklystės įmonei, 3,31 ha pradžios mokyklai (LCVA F.1250, ap4, b.10/184).
1926 metų gegužes 27 d. matininkas Povilas Sirvydas išskirstė Feodosijui Fugalevičiui priklausiusį Gintynių palivarką: 1 mažažemiui ir 2 gretimų kaimų bežemiams skirta: 15,20 ha, 18,53 ha ir 20,45 ha, 23,80ha žemės perduota Miškų departamentui (LCVA F.1250, ap.3, b. 5794).
1927 metais matininkas Povilas Sirvydas išskirstė Kamajų dvarą. Dvarininkui Reinoldui Pšezdeckiui palikta 82,65 ha žemės. 69 asmenims skirta nuo 1 ha iki 15,28 ha. 20 sklypų palikta valstybės žinioje. Vaičionių kaimo mažažemiams skirta 19,255 ha, Rudžių kaimo mažažemiams - 11,564 ha (LCVA F.1250, ap.4, b.10/200). Tikėtina, kad tarp naujakurių būta ir savanorių, nes buvusioje dvaro žemėje įsikūrė Kariūnų kaimas.
1929 metų birželio 12d. išskirstytas Jonui Masiuliui priklausęs Gudiškių dvaras. Išskirstymo projektą įvairiu metu rengė net 3 matininkai: A.Radzevičius, Povilas Sirvydas, Jurgis Šeštokas. Savininkui J.Masiuliui palikta 80 ha, dar 70 ha žemės palikta valstybės žinioje. Tikėtina, kad vėliau ši žemė grąžinta savininkui, mat tuo metu dvarininkams paliekamos žemės plotas padidintas nuo 80 iki 150ha. 8 ha žemės skirta bežemiui kariui iš Kauno. 11 gretimų (Minčiūnų, Raugų ir Redžionių) kaimų mažažemių skirtas 1 - 3 ha žemės priedas (LC VA F.1250, ap.3, b.5806).
Lygiagrečiai su dvarų parceliavimu buvo tęsiamas Stolypino  reformos metu pradėtas kaimų skirstymas į vienkiemius. Tebegaliojo skiriamo sklypo dydžio priklausomybė nuo žemės našumo (rūšies). 1921 metų kovo 1d. Nikodemas Sakalauskas išskirstė Gučiūnų kaimą. 74 asmenims (šeimoms) skirta nuo 0,40 ha iki 27,43 ha žemės (LCVA F.1250, ap.3, b.5774).
1922 metų rugsėjo 9d. matininkas Povilas Sirvydas išskirstė Krylių kaimą: 17 ūkininkų skirta nuo 5,39 ha iki 16.69 ha žemės (LCVA f.1250, ap.3, b.5777). 1922 metų spalių 28 d. matininkas Povilas Sirvydas išskirstė Verksnionių kaimą; 32 asmenims (šeimoms) skirta nuo 0,02 ha iki 30,25 ha žemės (LCVA F.1250, ap.3, b. 5778). 1922 metų   lapkričio 24 d. matininkas P.Povilius išskirstė Pašilės kaimą: 7 asmenims (šeimoms) skirta nuo 0,45 ha iki 20,07 ha žemės. Kaimo mažažemiams iš Skrebiškio dvaro skirta 17,014 ha žemės (LCVA F.1250, ap.3, b.5779).
1924 metų kovo 27 d. matininkas Stepas Pilkauskas išskirstė Mikniūnų kaimą: 35 asmenims (šeimoms) skirta nuo 0,0798 ha iki 26,05 ha. Dėl kilusių ginču išskirstymo projektą taisė matininkas Julijonas Janulevičius, dar vėliau projektas koreguotas teismuose.Kaimo mažažemiams skirta 43,14 ha žemės (LCVA F.1250, ap.3, b.5786). 
1925 metų rugsėjo 9 d. iėskirstyti Čypiškio, Gaveikynės, Girelės, Kraupiankos, Matuzų ir Steponavos vienkiemiai. 5 bežemiams skirta nuo 8,06 ha iki 17 ha žemės. Dar 25 gretimų (Čypiškio, Kraupių, Markūniškio, Mieliūnų, Rudžių) kaimų mažažemiams skirtas 1,5 ha - 6,75 ha žemės priedas (LCVA F.1250, ap.3, b. 5789). 1925 metų lapkričio mėnesį matininkas Gabdankas užbaigė Petraukos kaimo skirstymą: 8 asmenims (šeimoms) skirta nuo 1,39 ha iki 9,67 hažemės (LCVA F.1250, ap.3, b.5787). 1925 metais išskirstytas ir Rimšionių kaimas: 38 asmenims (šeimoms) skirta nuo 1,06 ha iki 23,14 ha. 8 mažažemiai ir 2 bežemiai gavo žemės iš Grioviškių dvaro, 3 mažažemiai iš Petrošiškio dvaro (LCVA F.1250, ap.3, b.5791).
1927 metų liepos 15 d. išskirstytas Vaitkūnų kaimas: 56 asmenims (šeimoms)  skirta nuo 0,02 ha iki 23,49 ha. 5 mažažemiai gavo 2 - 5,5 ha žemės priedą iš Grioviškių dvaro (LCVA F.1250, ap.3, b.5796). 1927 metų spalių 13 d. išskirstytas Vabolių kaimas: 8 ūkininkams skirta nuo 10,50 ha iki 49,64 ha žemės.2 mažažemiai gavo 3 - 4,5 ha priedą iš žemės reformos fondo. Šio kaimo ūkininkai atkakliai bylinėjosi su valstybinių miškų  atstovais dėl Vabolių beržynės (18,3995 ha) bei Vinkšnynės (6,6067 ha) ir laimėjo. Vyriausias Tribunolas šiuos plotus priskyrė Vabolių kaimui, o miškas kaip valstybės nuosavybė iškertamas (LCVA F.1250, ap.3, b.5793).
1928 metų lapkričio 17 d. matininkas Povilas Sirvydas  išskirstė Mickūnų kaimą: 9 asmenims (šeimoms) skirta nuo 0,63 ha iki 35,76 ha žemės. Kaimo gyventojai ilgai ir nesėkmingai bylinėjosi su Miškų departamentu dėl servitutų LCVA F.1250, ap.3, b.5792). 1928 metų lapkričio 29 d. matininkas Povilas Sirvydas užbaigė skirstyti Kuokšių kaimą: 31 asmeniui (šeimoms) skirta  nuo 0,04 ha iki 19,23 ha žemės. Dar 1904 metais grafas Pšezdeckis atėmė 69 dešimtines kaimo pievų. Dėl jų ilgai ir nesėkmingai bylinėtasi - jau Nepriklausomoje Lietuvoje žemės tvarkymo komisija 1925 metų rugpjūčio 7 d. kaimo protestą atmetė ir ginčytiną plotą pripažino valstybės nuosavybe (LCVA F.1250, ap.3, b.5789).
1930 metų rugsėjo 25 d. matininkas Povilas Sirvydas išskirstė Mažeikiškio kaimą: 4 ūkininkams skirta nuo 32,66 ha iki 40,59 ha žemės (LCVA F. 1250, ap.3, b.6310). 1930 metais matininkas Jurgis Šeštokas išskirstė Lapienių kaimą: 13 asmenų (šeimu) skirta nuo 0,46 ha iki 30,63 ha žemės (LCVA F.1250, ap.4, b.10/173).
1931 metų spalių 17 d. matininkas Jurgis Šeštokas išskirstė Žeimių kaimą: 17 asmenų (šeimu) skirta  nuo 0,03 ha iki 19,23 ha. Iš žemės reformos fondo kaimo mažažemiams skirta 25,40 ha žemės (LCVA F.1250, ap.4, b.10/134).1931 metų lapkričio 8 d. matininkas Jurgis Šeštokas išskirstė Mieliūnų kaimą: 15 asmenų (šeimu0 skirta nuo 0,03 ha iki 36,07 ha. 7 mažažemiams skirtas 2,5 - 4 ha priedas iš Girelės vienkiemio (LCVA F.1250, ap.3, b.6547).
1932 metų gegužes 5 d. matininkas Povilas Sirvydas išskirstė Paunksnių kaimą: 10 asmenų (šeimoms)  skirta nuo 1,96 ha iki 48,32 ha(LCVA F.1250, ap.3, b.6284).
1934 metų birželio 28 d. matininkas Liudvikas Petkovskis išskirstė Minčiūnų kaimą: 23 asmenims (šeimoms) skirta nuo 0,15 ha iki 25,22 ha žemės. 7 mažažemiams skirtas 1 - 3 ha priedas iš Gudiškių dvaro (LCVA F.1250,ap.3, b.64490.
1935 metų kovo 15 d. matininkas Povilas Sirvydas išskirstė Kraupių kaimą : 39 asmenims (šeimoms) skirta nuo 0,03 ha iki 38,59 ha (LCVA F.1250, ap.4, b.10/127). Pakalnių kaimo byloje yra nuoroda, kad 1936 metais išskirstytas Ažubalių kaimas (LCVA F.1250, ap.2, b.1035).
1938 metų rugpūčio 18 d. matininkas Jonas Norinkevičius išskirstė Pakalnių kaimą 7 asmemims skirta nuo 1,19 ha iki 2,40 ha žemės (LCVA F. 1250, ap.2, b.1035). 1938 metų rugsėjo 1 d. matininkai Feliksas Klemerauskas ir Feliksas Strazdas išskirstė Mikšiškio kaimą: 5 asmenims ir 1 šeimai skirta nuo 2,05 ha iki 16,16 ha žemės. Kaimo skirstymas užsitęsė  dėl teismų tarp giminių (LCVA F.1250, ap.3, b.13346). 1938 metais matininkas Strazdas išskirstė Čižiškio kaimą: 6 asmenims (šeimoms) skirta nuo 0,50 ha iki 14,22 ha (LCVA F.1250, ap.4, b.10/14) ir Jurkiškių kaimą: 7 asmenims (šeimoms) skirta nuo 6,82 ha iki 30, 44 ha žemės (LCVA F.1250 , ap.2, b.1049).
1939 metais matininkas Jonas Norinkevičius išskirstė Vaštakų kaimą: 11 asmenų (šeimu) skirta  nuo 1 ha iki 20,82 ha žemės (LCVA F.1250, ap.2, b.1037).
Šiame straipsnyje pateikta žemėvaldos kaita, susijusi su įvairių valdžių vykdytomis reformomis. Reikia nepamiršti, kad vyko iš šeimymine kaita - iš senstančių tėvų žemė pereidavo sūnui (sūnums) arba žentui. Vyko ir žemės pirkimas, pardavimas,tame tarpe ir žemės pardavimas iš varžytinių. Tik apie ūkininkų žemės pardavimą iš varžytinių archyvuose rasti nepavyko, nei Kamajų, nei Panemunėlio, nei gimtajame Juodupės valsčiuje, kur iš žmonių pasakojimų žinau ne vieną tokį atvejį.